2 nuotr.Tulūzos vulkaninių pelenų konsultacinis centras (VAAC) pranešė, kad Etiopijos šiaurės rytuose pirmą kartą per beveik 12 tūkst. metų išsiveržė ugnikalnis, į dangų išmesdamas tirštus dūmų stulpus, kurių aukštis siekė iki 14 kilometrų.
Heilio Gabio ugnikalnis, esantis Etiopijos Afaro regione netoli sienos su Eritrėja, už maždaug 800 kilometrų į šiaurės rytus nuo Adis Abebos, išsiveržė sekmadienį ir jo išsiveržimas truko keletą valandų.
Vulkanas, kurio aukštis siekia apie 500 metrų, stūkso Didžiajame lūžių slėnyje – didelio geologinio aktyvumo zonoje, kurioje susiduria dvi tektoninės plokštės.
VAAC pranešė, kad ugnikalnio išmestų pelenų debesis nusklido virš Jemeno, Omano, Indijos ir šiaurės Pakistano.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose, kurių AFP kol kas negalėjo patikrinti, matyti kylantis tirštas baltų dūmų stulpas.
Anot Smitsono instituto Pasaulinės vulkanizmo programos, nėra žinoma, kad Heilio Gabio ugnikalnis būtų išsiveržęs per holoceną, prasidėjusį prieš maždaug 12 tūkst. metų, kai pasibaigė paskutinis ledynmetis.
Vulkanologas ir Mičigano technologijos universiteto profesorius Simonas Carnas naujienų svetainei „Bluesky“ patvirtino, kad jokių duomenų apie kokius nors Heilio Gabio išsiveržimus holoceno laikotarpiu nėra.
Afaro valdžios institucijos į naujienų agentūros AFP užklausas apie galimas aukas ar perkeltųjų asmenų skaičių kol kas neatsakė.
