1 nuotr.ES pirmininkaujanti Danija pasiūlė nustatyti reikalavimą dujų importuotojams patvirtinti jų kilmės šalį, taip siekiant eliminuoti Rusiją iš energetinių išteklių ES tiekimui. Apie tai pranešė „Bloomberg".
„Jeigu nepateikiami neginčijami įrodymai, daroma prielaida, kad į ES per sienas, sankirtos su Rusija ir Baltarusija vietas ar per „Turkish Stream" dujotiekį patenkančios dujos, yra tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamos iš Rusijos Federacijos", - sakoma agentūros gautame įstatymo projekte.
Pažymima, kad šia iniciatyva ES siekia užtikrinti, jog rusiškos kilmės dujos nebepatektų į jos vidaus rinką po to, kai 2027 m. pabaigoje, tikėtina, bus visiškai uždrausta pirkti tiek dujotiekiu tiekiamas, tiek suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos.
Rugpjūčio 18 d., remiantis Eurostato duomenimis, paaiškėjo, kad ES pirmąjį 2025 m. pusmetį iš Rusijos įsigijo dujotiekiu tiekiamų dujų už 2,9 mlrd. eurų, o SGD - už 4,5 mlrd. eurų. Bendras rusiškų dujų importas į ES sausio-birželio mėnesiais padidėjo 9 proc. - iki 7,4 mlrd. eurų.
Kiek anksčiau Europos Komisija prabilo apie iniciatyvas visiškai atsisakyti rusiškų dujų.
Plane skelbiama, kad iki 2025 m. pabaigos planuojama uždrausti sudaryti naujus sandorius dėl rusiškų dujų importo.
EK taip pat siekia iki 2027 m. pabaigos uždrausti rusiškų dujų importą, tačiau galutinius teisiškai privalomus pasiūlymus turėtų patvirtinti ES Tarybos narės.
Į priemonių kompleksą gali būti įtraukta nulinė rusiškų dujų importo kvota, priemonės, skirtos sumažinti naftos iš Rusijos pirkimą, bei apribojimai naujoms urano ir kitų radioaktyviųjų medžiagų tiekimo sutartims.
Nulinė dujų importo kvota leistų Europos energetikos bendrovėms nutraukti sutartis su Rusijos tiekėjais dėl force majeure.
2022 m. gegužės mėn. ES pradėjo programą „REPowerEU", kuria siekiama iki 2027 m. panaikinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Tuo pačiu metu ES perkamos rusiškos SGD per trejus metus pabrango beveik 4,6 karto.
Iki 2022 m. rusiškos dujos siekė 40 proc. viso dujų į ES importo, iki 2023 m. jų dalis sumažėjo iki maždaug 15 proc., tačiau 2024 m. ji vėl pradėjo augti ir pasiekė beveik 19 proc., tai sukėlė Briuselio nepasitenkinimą.
