Hučiai supurtė pasaulinę ekonomiką

Jos duomenimis, nuo sąsiaurio blokados praėjus maždaug pusmečiui, jos neigiamas poveikis ekonomikai tik stiprėja: didieji Azijos uostai dūsta nuo krovinių pertekliaus, prekių tiekimo terminai į Europą ir JAV auga, veržliai aukštyn šovė frachtų (krovinių, gabenamų laivais) įkainiai.

Pasak Londono konsultacinės įmonės „Enmetena Advisory" direktoriaus Maksimiljano Heso (Maximilian Hess), susiklostė tokia situacija, kai net paskubomis surinktas dronas gali pakeisti pasaulinės prekybos kryptį. Kopenhagoje įsikūrusi konsultacinė bendrovė „Sea-Intelligence" paskaičiavo, kad dėl blokuoto sąsiaurio keičiant laivų maršrutus vidutinis minimalus tranzito laikas iš Azijos į Viduržemio jūrą ilgėja beveik 40 proc., iki Šiaurės Europos laivai plaukia 15 proc. ilgiau.

Be to, dėl į Aziją grįžtančių nuo tvarkaraščių nukrypusių laivų ties Kinijos ir Singapūro pakrantėmis formuojasi kilometrinės spūstys. Antrąjį pagal dydį pasaulyje konteinerių pervežimui skirtą uostą turintis Singapūras praėjusią savaitę pranešė, kad nuo 2024 m. pradžios fiksuojamas ženklus į šalį atplaukiančių konteinerius gabenančių laivų skaičius. Tai lėmė 8,8 proc. siekiantį konteinerių apimčių augimą. „Nuogąstaujama, kad augant ne pagal grafiką atvykstančių laivų skaičiui ir dėl smarkiai apkrautų laivų statyklų, situacija tik blogės", - „Bloomberg" pareiškė įmonės „Linerlytica" analitikas Tanas Hua Džu (Tan Hua Joo).

Agentūros teigimu, dėl to, kad daugelis laivų priversti laukti, įmonėms-operatorėms tenka užsakymus talpinti iš anksto, todėl dažnai jų nusiperkama daugiau negu reikia. „Sea-Intelligence" skaičiavimais, laiku atvykstančių konteinerius gabenančių laivų skaičius smuktelėjo iki 52 proc., kas primena COVID-19 pandemijos laikus. Ypač ilgai tenka laukti krovinių, gabenamų iš Kinijos į Europą ir į rytinę JAV pakrantę, o JAV, skirtingai nuo Europos, prekių paklausa auga.

„Kadangi vis daugiau krovinių siuntėjų anksti pradeda intensyviausią sezoną, tai sąlygoja pajėgumų trūkumą bei kainų augimą. Dėl to prie susidariusios spūsties jungiasi kiti krovinių siuntėjai", - patikino laivybos specialistas ir Kopenhagoje veikiančios įmonės „Vespucci Maritime" įkūrėjas Larsas Jensenas. Pasak jo, taip siuntėjai patys sukuria krizę, kurios siekė išvengti.

Laivų puldinėjimas Raudonojoje jūroje intensyvėja nesibaigiančio Izraelio ir „Hamas" konflikto fone. Jemeno hučiai perspėjo, kad atsakydami į „bjaurią izraeliečių-amerikiečių agresiją Gazoje", atakuos ne tik su Izraelio vėliava plaukiojančius, bet ir jo eksploatuojamus ar žydams priklausančius laivus. Dėl to didžiosios laivybos įmonės, įskaitant „Mediterranean Shipping Company", CMA CGM ir „Maersk", vengia Raudonosios jūros bei plaukia ilgesniu maršrutu aplink Afriką. Vien praėjusiais metais dėl pakeistų maršrutų vežėjai patyrė apie 35 mlrd. JAV dolerių siekiančius nuostolius, nurodė CNBC.

Reaguodama į hučių išpuolius, JAV nuo praėjusių metų vykdo operaciją „Gerovės sargas". Jos vadovaujama tarptautinė koalicija nuolat praneša apie atakas prieš maištininkų pozicijas, tačiau pastarieji tikina, kad ši operacija neturės jokios įtakos jų požiūriui į Izraelio - „Hamas" karą.