Pasak vieno oficialaus asmens, Iranas planuoja Teherane mobilizuoti 80 tūkst. naujų dorovės policijos pareigūnų, kurie užtikrins, kad būtų laikomasi islamo aprangos taisyklių, reikalaujančių, jog moterys nuolat dėvėtų galvos apdangalus.
„Naujosios pajėgos bus skirtos kovai su socialine nelygybe ir bet kokiomis pasaulietiškumo tendencijomis“, – naujienų portalui „Fararu“ sakė Etikos standartų skatinimo tarnybos vadovas Ruhollahas Momen-Nassabas.
Jo teigimu, šia iniciatyva siekiama Teherane sukelti „gilias socialines permainas“.
Reikalavimas dėvėti galvos apdangalą laikomas vienu iš ideologinių Irano valstybės kertinių akmenų. Pagal islamo taisykles moterys Irane privalo dėvėti ilgas palaidinukes ir galvos apdangalus, kad paslėptų savo kūno formas ir plaukus.
Tačiau vis daugiau Irano moterų nepaiso šių taisyklių, ypač po 2022 m. visoje šalyje vykusių protestų ir vis didesnį pagreitį įgyjančio moterų judėjimo.
Griežtos islamo linijos šalininkai su didėjančiu religinių taisyklių nepaisymu stengėsi kovoti griežtesnėmis bausmėmis ir parlamente priėmė naują įstatymą dėl galvos apdangalų, pagal kurį moterims gresia didelės baudos, draudimas naudotis viešosiomis paslaugomis, o pakartotinai nusižengusiosioms – kalėjimas.
Tačiau ir prezidento Masoudo Pezeshkiano vyriausybė, ir įtakinga Saugumo taryba sustabdė prieštaringai vertinamo galvos apdangalų įstatymo įgyvendinimą, baimindamasi, kad jis gali paskatinti naujus protestus, panašius į tuos, kurie vyko 2022 m.
M. Pezeshkianas netgi perspėjo, kad prievartinis taisyklių laikymosi užtikrinimas gali atstumti gyventojus nuo paties islamo.
Moterų judėjimas, kurio šūkis – „Moteris, gyvenimas, laisvė“, užgimė po to, kai areštinėje mirė jauna kurdė Jina Mahsa Amini, kuri buvo suimta už tai, kad tariamai pažeidė reikalavimą dėvėti galvos apdangalą.
Po jos mirties visoje šalyje ir užsienyje kilo protestai, po kurių šalyje prasidėjo neramumai o Irano islamo sistemoje – iki šiol didžiausia krizė.