1 nuotr.Milano prokuratūra pradėjo tyrimą dėl duomenų apie tai, kad turtingų europiečių grupės, įskaitant italus, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje pirko ekskursijas į ketverius metus apgultį kentusį Sarajevą. Jie ten vyko tam, kad pašaudytų į civilius gyventojus, informuoja „La Repubblica".
Manoma, kad „turistai-snaiperiai" už tokią „pramogą" buvusio Bosnijos serbų lyderio Radovano Karadžičiaus armijos kariams, pagal šiuolaikinius ekvivalentus, mokėjo nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
R.Karadžičių 2016 metais Tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Sarajevas įsikūręs žemumose, jį supa kalnai, todėl jis yra atviras apšaudymui.
Laikotarpiu nuo 1992 iki 1996 metų mieste, dėl nuolatinio apšaudymo ir snaiperių ugnies, žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.
Snaiperiai į žmones gatvėse, įskaitant vaikus, šaudė beatodairiškai, tarsi tai būtų vaizdo žaidimas ar safaris, rašo laikraštis.
Oficialus tyrimas buvo pradėtas po to, kai pats tyręs šią istoriją rašytojas iš Milano Ecio Gavacenis (Ezio Gawazzeni) pateikė skundą.
Šiuo metu pareigūnai stengiasi nustatyti įtariamųjų tapatybes.
Rašytojas teigia, jog tokias „ekskursijas" pirko vokiečiai, prancūzai, anglai - žmonės iš visų Vakarų šalių. Jie mokėjo didelius pinigus tam, kad galėtų pašaudyti į civilius.
„Nebuvo jokių politinių ar religinių motyvų. Tiesiog turtingi žmonės vyko į šalį dėl linksmybių ir siekdami asmeninio pasitenkinimo", - pabrėžė jis.
Kaip pažymima leidinyje „Il Giorno", yra 1994 m. Karinės žvalgybos dokumentas, patvirtinantis „siaubingų safarių" Sarajeve egzistavimą.
Be to, buvusi Sarajevo merė Bendžamina Karič (Benjamina Karic) paskelbė pasirengusi liudyti šioje byloje. Dar 2022 m. ji pateikė teismui prašymą dėl su šiais incidentais susijusių nenustatytų asmenų.
2022 m. pasirodė Mirano Županičiaus (Miran Zupanic) režisuotas dokumentinis filmas „Sarajevo Safaris". Portalas „Balkan Insight" rašo, kad serbų armijos veteranai bei Serbų Respublikos veteranų organizacija griežtai sureagavo į filmą ir pavadino šiuos įtarimus „siaubingu melu".
Bosnijos karas (1992-1995) prasidėjo žlugus Jugoslavijai, kai Bosnijos serbai jėga pabandė užkirsti kelią Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybei.
Konflikto simboliu tapo Sarajevo apgultis - beveik ketverius metus trukusi Serbijos pajėgų surengta miesto blokada, kurią lydėjo nuolatinis apšaudymas.
Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai ataskaitoje sakoma, kad miestas gyveno be vandens, elektros ir maisto, o jo gyventojai kentėjo nuo bado ir baimės.
Per apsiaustį žuvo apie 11 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 1,5 tūkst. vaikų.
Karas baigėsi pasirašius Deitono susitarimais. Jugoslavija pripažino konfederacinės Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybę.
Bosnių ir kroatų gyvenamoje šalies dalyje sukurta Bosnijos ir Hercegovinos Federacija, serbų - Serbų Respublika.
