1 nuotr.Ukrainos pilietis, neseniai suimtas Italijoje dėl įtariamo dalyvavimo „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimuose, gali būti išduotas Vokietijai, pasak įtariamojo advokato, antradienį nusprendė Bolonijos teismas.
Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, nutiesti rusiškoms dujoms į Vokietiją transportuoti, buvo apgadinti per kelis sprogimus, užfiksuotus netoli Danijos Bornholmo salos Baltijos jūroje 2022 m. rugsėjo mėnesį.
Netrukus po to trijuose iš keturių „Nord Stream“ dujotiekio ruožų buvo aptikti keturi nuotėkiai.
Tačiau sprogimų metu dujotiekiai neveikė, nes Rusija palaipsniui sustabdė tiekimą per „Nord Stream 1“ dėl sankcijų, įvestų jai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. „Nord Stream 2“ prasidėjus karui dar nebuvo pradėtas eksploatuoti.
Buvo intensyviai ir įvairiai spėliojama apie incidentų kaltininkus, vyko tyrimai, niekas neprisiėmė atsakomybės. Maskva ir Kyjivas svaidėsi kaltinimais.
49 metų įtariamasis, kaltinamas išpuolių organizavimu, praėjusį mėnesį buvo sulaikytas, kai atostogavo Italijoje.
Jo ekstradicijos į Vokietiją data dar nenustatyta, nes gali būti, kad Italijos aukščiausiasis teismas dar turės grįžti prie šios bylos.
Teismo sprendimą skųs
Pasak AFP, įtariamasis – buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Serhijus Kuznecovas – neigia priklausęs grupuotei, padėjusiai sprogmenis ant povandeninio dujotiekio, ir sprendimą dėl ekstradicijos skųs Italijos aukščiausiajam teismui, agentūrai AFP sakė jo advokatas Nicola Canestrini.
S. Kuznecovas tvirtina, kad sprogimų metu buvo Ukrainoje, ir „skųs... Bolonijos apeliacinio teismo sprendimą leisti jį perduoti Vokietijai“, sakė N. Canestrini.
Vokietijos tyrimai parodė, kad dujotiekio sprogdinimus vykdė ukrainiečių grupuotė, kuriai priklausė penki vyrai ir viena moteris.
Vokietijos prokurorai teigė, kad S. Kuznecovas pasinaudojo suklastotais tapatybės dokumentais, kad galėtų išsinuomoti jachtą, kuria išplaukė iš Vokietijos Rostoko miesto ir įvykdė išpuolius.
Pareiškime N. Canestrini tvirtino, kad „karinis įtariamų veiksmų pobūdis lemia funkcinį imunitetą“, kaip numatoma tarptautinėje teisėje.
Jis taip pat pridūrė, kad negalima nepaisyti to, jog S. Kuznecovas „tuo metu buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narys“.
Skelbdamas apie sprendimą teikti apeliaciją, N. Canestrini teigė, kad Bolonijos teismas „rimtai pažeidė mūsų kliento pamatines teises“.
„Kuznecovui nebuvo leista asmeniškai dalyvauti savo paties teismo posėdžiuose, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visa Vokietijos bylos medžiaga, taip akivaizdžiai pažeidžiant teisę į teisingą teismą“, – sakė jis.
Be to, pasak advokato, „vertimas žodžiu per teismo posėdžius buvo visiškai netinkamos kokybės, o tai labai pakenkė gynybos efektyvumui“.
„Pamatinės teisės – teisingas teismas, sulaikymo sąlygos, funkcinis imunitetas – negali būti paaukotos vardan automatinio teisėsaugos bendradarbiavimo“, – pridūrė jis.
Dėl „Nord Stream“ jau seniai buvo ginčijamasi, nes jis leido rusiškoms dujoms aplenkti Rytų Europos tranzito kelius, o Vokietija buvo tapusi pernelyg priklausoma nuo pigios energijos iš Rusijos.
