1 nuotr.Nė vienas iš variantų, numatančių rusiškų dujotiekio dujų tiekimo į Europą apimčių padidinimą, nebūtų lengvas. Ypač dėl to, kad ES toliau stengiasi iki 2027 metų visiškai atsisakyti Rusijos energetinių išteklių, rašo „Bloomberg".
Prieš pradedant invaziją į Ukrainą, Rusija buvo didžiausia dujų tiekėja Europai, patenkinusi apie 40 proc. jos paklausos ir tiekdama kurą keliais vamzdynais į daugiau nei 20 šalių. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. Rusijos dalis ES importe sumažėjo iki 14 proc. Šiuo metu vienintelis maršrutas išlieka veikiantis - „Turkish Stream" linija, kuria per Turkiją ir Juodąją jūrą dujos tiekiamos į Vengriją, Serbiją ir Slovakiją.
Susprogdintiems „Nord Stream" dujotiekiams reikia techninio aptarnavimo, kuris nebuvo vykdomas daugiau nei trejus metus, ir neaišku, kiek tai užtruks. Be kita ko, Vokietija neišdavė dokumentų, leidžiančių naudoti šiuos objektus.
Norint atnaujinti tiekimą per Jamalo-Europos dujotiekį, reikėtų atitinkamo Lenkijos, kuri kategoriškai pasisako prieš dujų importą iš Rusijos, patvirtinimo.
Pasak agentūros, lengviausia būtų atnaujinti dujų tiekimą tranzitu per Ukrainą, kuris sustojo gruodžio 31 d., pasibaigus „Gazprom" ir „Naftogaz" sutarčiai. Tiesa, šiuo maršrutu tiekiamos dujos patenkino mažiau nei 5 proc. Europos paklausos. Bendradarbiavimo atnaujinimas galėtų būti naudingas abiem šalims - „Gazprom" pajamos vėl augtų, Ukraina gautų užmokestį už tranzitą, tačiau derybos šiuo klausimu istoriškai buvo skausmingos ir ilgos.
Be to, pastaraisiais metais daugelis ryšių tarp Europos ir dujų tiekėjų iš Rusijos buvo nutraukti arba sugadinti. Vokietijos „Uniper SE" ir Austrijos OMV AG nutraukė ilgalaikes sutartis su „Gazprom", Italijos „Eni SpA" ir Prancūzijos „Engie SA" teisme reikalauja kompensacijos už tiekimo nutraukimą 2022 m.
Kai kurie prekybininkai mano, kad pasibaigus karui rusiškų dujų tiekimas gali padidėti, tačiau daugelis prognozuoja, kad geriausiu atveju jų kiekis bus ribotas.
