Izraelis sekė iraniečių mobiliuosius telefonus

Kalbama apie birželio 16 d. Tądien Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba buvo susirinkusi į neeilinį posėdį vakarinėje Teherano dalyje esančiame bunkeryje.

Birželio 13-osios naktį Izraelis, pareiškęs, jog esą turi informacijos apie Teherano planus sukurti branduolinę bombą, pradėjo operaciją prieš Iraną.

Irano valdžios institucijos paskelbė turinčios teisę į taikią branduolinę energetiką bei patikino nebandančios kurti masinio naikinimų ginklų nei šiuo metu, nei ateityje.

Per birželio 16-osios ataką žuvo keturi žmonės, 87 buvo sužeisti, informavo medicinos tarnyba „Magen David Adom". Izraelio ginkluotosios pajėgos pranešė, kad atakavo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso specialiosios paskirties dalinio „Al Kuds" vadavietes Teherane.

Pasak „Fars", ši ataka buvo sumodeliuota pagal Libano šiitų grupuotės „Hezbollah" lyderio Hasano Nasralaho (Hassan Nasrallah) nužudymo modelį. Jis žuvo 2024 m. rugsėjo 27 d., kai Izraelis surengė oro antskrydį prieš organizacijos požeminę centrinę būstinę pietiniame Beiruto priemiestyje.

Tada ant būstinės, kurioje susirinko „Hezbollah" vadovybė, buvo numesta daugiau nei 80 bombų, kurių bendras svoris siekė apie 83 tonas. Tarp jų buvo ir bunkerių naikinimui skirta amunicija.

Po birželio 16 d. Izraelio atakos Teheranas sugriežtino saugumo priemones ir uždraudė naudoti mobiliuosius įrenginius bei pokalbių programėles, tad aukšto rango kariškiams, branduolinės srities mokslininkams ir vyriausybės pareigūnams teko pamiršti išmaniuosius mobilius telefonus.

Be to, Irano žvalgyba paskelbė užkirtusi kelią Izraelio pasikėsinimams nužudyti 23 aukšto rango pareigūnus, išardžiusi 13 sąmokslų nužudyti 35 aukšto rango kariškius ir valdininkus bei areštavusi 21 žmogų, kaltinamą šnipinėjimu Izraelio specialiųjų užduočių tarnybai „Mossad".

Tuo pat metu Teheranas suintensyvino pastangas verbuoti šnipus Izraelyje.