Izraelis teigia kontroliuojantis Teherano oro erdvę

Kariuomenės atstovas Effie Defrinas pirmadienį sakė, kad antskrydžiuose dalyvavo daugiau nei 50 Izraelio naikintuvų ir tiksliųjų raketų, kurių taikiniais Irane tapo daugiau kaip 120 raketų paleidimo aikštelių.

Taip pat buvo smogta raketų sandėliams ir gamykloms, sakė jis.

Pasak E. Defrino, Iranas per naktį į Izraelį paleido 65 raketas ir dešimtis bepiločių orlaivių – matyt, tik apie pusę to, ką Irano kariuomenė ketino paleisti.

„Mes užkirtome kelią didelei daliai planuotos atakos, – paaiškino jis. – Dabar galime sakyti, kad danguje virš Teherano pasiekėme visišką oro pranašumą.“

Jis pridūrė, kad Izraelio pajėgos ir toliau taikosi į dalinius, kurie aktyviai bando leisti raketas arba įsitraukti į Izraelio orlaivius.

Nuo penktadienio Izraelis sudavė daugybę smūgių Irano teritorijai, įskaitant jo branduolinius objektus, gynybos įrenginius, miestuose esančius taikinius ir naftos bei dujų infrastruktūrą.

Pasak kariškių, per atakas taip pat žuvo keli aukšto rango pareigūnai ir branduolinių technologijų mokslininkai.

E. Defrinas pakartojo, kad pagrindinis operacijos tikslas – neleisti Iranui kurti branduolinių ginklų ir ilgojo nuotolio raketų. Jis sakė, kad dabar smūgiai bus plečiami toliau į rytus nuo Irano.

„Mūsų dar laukia sunkios dienos, – sakė jis. – Bet mes jas bendromis pajėgomis įveiksime ir būsime nugalėtojais".

Anot Irano žiniasklaidos kanalų, per Izraelio antpuolį žuvo mažiausiai šeši šalies aukščiausio rango generolai, ir mažiausiai šeši branduolinės programos mokslininkai. 

Aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei penktadienį grasino atkeršyti Izraeliui ir jį „žiauriai nubausti“. 

Neilgai trukus Iranas paleido šimtus raketų į Izraelį, dalies jų šalies gynybos sistema „Geležinis kupolas“ neatlaikė. 

Kariaujančios šalys atsakomaisiais smūgiais keitėsi visą savaitgalį ir pirmadienį. 

Pareigūnų teigimu, nuo penktadienio Izraelyje žuvo mažiausiai 24 žmonės, Irane – 224.

Gyventojai bėga iš Teherano

Nuo Izraelio ir Irano karo pradžios daug Teherano gyventojų palieka sostinę. Liudininkai pasakojo apie užsikišusius greitkelius 15 mln. gyventojų turinčiame mieste. Prie degalinių nusidriekė ilgos automobilių eilės. Kitose megamiesto dalyse buvo bauginančiai tylu.

Daugelis iraniečių bėga į šalies rytinę dalį, kurioje kol kas yra palyginti saugu. Vakaruose, kur pasienyje yra daug karinių objektų, Izraelio karinė aviacija nuo penktadienio  rengia intensyvias atakas. Prieglobsčio vieta tapo ir šiaurinis regionas prie Kaspijos jūros, kuris iki šiol buvo mėgstamas poilsiautojų.

Čia atvyko ir 35-ejų mokytojas Sadjadas. Jis pasakojo pabėgęs į Reštą, žalią miestą netoli jūros. Kelionė ten paprastai trunka kiek daugiau kaip keturias valandas, tačiau jis keliavęs ilgiau nei parą. „Čia, kur atvykome, ne ką geriau. Parduotuvės pilnos žmonių, trūksta maisto produktų“, – sakė vyras. Apsistoti taip pat kainuoja daug brangiau. Sadjadas būgštauja, kad kars tęsis ilgai. „Taip gyventi tikrai sunku“, – teigė jis.

Kita šeima su sūnumi vyksta Turkijos kryptimi. „Iš draugo pasiskolinau 5 000 eurų, kad galėtume keliauti pas savo dukterį į Stambulą – vildamiesi, kad padėtis kiek nurims, – kalbėjo 60-metis žurnalistas. – Šiuo momentu laukiame, kol keliai aptuštės ir svarstome, per kokį sienos kirtimo punktą geriausiai patekti į Turkiją“.

Tačiau ne visiems pavyksta išvykti. Vienas pareigūnas iš Teherano norėjo judėti Azerbaidžano link – taip jam  patarė JAV gyvenantis brolis. Su savo 82 m. motina jis sekmadienį leidosi į kelią. „Tačiau dėl daugybės automobilių, benzino trūkumo ir prastos motinos būklės turėjome apsisukti. Dabar laukiame geresnių sąlygų, tada bandysime vėl“, – pasakojo vyras.