Jutuberiai skatina beždžiones puldinėti Kambodžos turistus

Šį į UNESCO sąrašus įtrauktą objektą prižiūrinti agentūra perspėjo lankytojus laikytis atokiau nuo didžiuliame šventyklos gyvenančių ir turistus kandžiojančių „agresyvių“ makakų gaujų, kurių narių skaičius vis didėja.

Makakos – vietiniai vešlių Ankor Vatą supančių miškų gyvūnai, tačiau Apsaros nacionalinės agentūros teigimu, bendraujant su žmonėmis ir ypač tais, kurie kuria filmukus, kad juos talpintų internete, jų elgesys pasikeitė.

Grupelė jutuberių reguliariai šėrė beždžiones, kad jas nufilmuotų ir dėl to „pasikeitė įprastinis beždžionių elgesys, jos iš laukinių gyvūnų tapo naminiais, elgiasi agresyviai, vagia maistą ir žaloja žmones“, – teigiama agentūros pranešime.

Pranešama, kad keletas asmenų netgi nusifilmavo smurtaudami prieš makakas.

Apsaros nacionalinės agentūros atstovas Longas Kosalas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo atstovaujamai agentūrai nerimą kelia ne tik turistams kylanti grėsmė, bet ir tai, kad beždžionės griauna šimtmečių senumo šventyklos mūrus.

„Jos ne tik kandžioja lankytojus, bet ir laipioja mūrais, varto akmenis, gadina šventyklas“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad beždžionės yra apgadinusios ir keletą informacinių stendų.

Agentūra paragino šventyklos griuvėsiuose besilankančius turistus nesiartinti prie beždžionių, sakydama, kad ieško „tinkamo būdo išspręsti“ šią problemą.

Buvusi Khmerų imperijos sostinė Ankor Vatas buvo pastatytas XIX–XV amžiuje ir šiuo metu yra pagrindinis Kambodžos turistų traukos centras, skurstančios šalies biudžetą papildantis vertingomis įplaukomis.

Šventyklos kompleksą kiekvienais metais aplanko daugiau nei milijonas turistų iš užsienio.

Po to, kai 1992 m. Ankor Vatas buvo įtrauktas į pasaulinio paveldo sąrašus, dedamos vis didesnės teisinės ir fizinės priemonės apsaugoti tiek patį šventyklos kompleksą, tiek jį supančias džiungles.

Viliamasi, kad vietos ir užsienio turistus pritraukti bei šviesti apie pastangas išsaugoti šį objektą padės ir galimybė netoli jo pamatyti laukinių gyvūnų.

Praėjusiais metais žemės ūkio ministerija pristatė planą atlikti viešosiose vietose gyvenančių beždžionių surašymą, siekiant nustatyti, kurios iš jų kelia pavojų žmonėms ir perkelti jas į kitas vietas.