XX a. 7-asis dešimtmetis Amerikoje buvo neramus laikas. Giliai įsišaknijusioms nuoskaudoms dėl rasinių prietarų gresiant išsiveržti į paviršių, stiprėjo judėjimas už pilietines teises. Griausmingai kontrkultūrai tampant pernelyg garsiai, kad ją būtų galima užtildyti, ritosi plačiai paplitusio nepasitenkinimo bangos. To meto emocijas atspindėjo mada, technologijos, filmai, televizijos šou, menas, populiarioji muzika ir literatūros kūriniai. Prisimename kai kuriuos audringojo 7-ojo dešimtmečio popkultūros lūžio momentus.
Hipiai
Bene ryškiausiu neramiojo 7-ojo dešimtmečio įvykiu tapo kontrkultūrinis judėjimas ir hipių kultūros gimimas. Atmesdami priimtas socialines normas, susijusias su šeima ir tarpusavio santykiais, hipiai ypatingai garsiai pasisakė prieš socialinį neteisingumą ir politinę kovą. Savo nepasitenkinimą jie reiškė klausimais dėl JAV dalyvavimo Vietnamo kare, rasinės segregacijos, LGBT teisių, aplinkosaugos, genderinės ir asmeninės laisvės. Išsiskirdami ilgais plaukais, gėlių raštais ir psichodelinių preparatų vartojimu, kad ir kur pasirodydami „gėlių ir meilės vaikai" traukė masinės informacijos priemonių dėmesį,
Vienu svarbiausių hipių istorijos įvykių buvo 1967 metų Meilės vasara. Daugiau kaip trys šimtai tūkstančių hipių iš visų Jungtinių Valstijų susirinko Heit Ešberyje netoli San Francisko. Dauguma jų apsigyveo San Francisko komunose, kurios netrukus pagarsėjo kaip hipių Meka. Neoficialiame kontrkultūrinio judėjimo himne net skambėjo žodžiai „jeigu ketinate vykti į San Franciską, būtinai įsipinkite į plaukus keletą gėlių". Šiandien išsireiškimai, susiję su hipių judėjimu, kaip „Gėlių galia" ir „Mylėkitės, o ne kariaukite" ir toliau kelia dvejopus jausmus.
Protestai ir judėjimai
Nors hipiai buvo kultinis judėjimas, jie - ne vieninteliai, reiškę nepasitenkinimą socialiniu neteisingumu. Visa amerikiečių karta organizavo masines demonstracijas už pilietines, moterų, LGBT teises, aplinkosaugą ir prieš JAV kišimąsi Vietname. O dar svarbiau, kad tie protestai taip pat darė didelę įtaką valstybės politikai bei bendram rinkėjų pasiskirstymui. Daugelis tų demonstracijų, nepriklausomai nuo jų masto, Jungtinėse Valstijose įtvirtino protesto ir advokacijos kultūrą. 1963 m. rugpjūtį judėjimo už pilietines teises lyderio Martino Liuterio Kingo (Martin Luther King) jaunesniojo marše į Vašingtoną prie A.Linkolno memorialo susirinko daugiau kaip 300 000 žmonių. O 1967 m. spalį vykusiame antikariniame marše į Pentagoną dalyvavo apie 100 000 aršių protestuotojų. Šios demonstracijos ir toliau yra tarsi įkvėpimo švyturiai šiuolaikiniams protestams.
Ryškiaspalvis gyvenimas
7-ojo deš. viduryje nauji spalvoto vaizdo televizoriai tapo statistinio namų ūkio gyvenimo pagrindu. Iki 1969 metų 19 200 000 namų ūkių Jungtinėse Valstijose jau buvo įsigiję naujos kartos televizorius (palyginkite: 1965-iais - 860 000). Buvo manoma, kad spalvotos televizijos technologija didina tikroviškumą ir žiūrovų emocinį įsitraukimą į transliacijos turinį. Galimybė sukelti platesnį emocijų spektrą taip pat reiškė, kad reklamą galima parengti taip, kad skatintų vartotojų elgesį, pardavimus ir darytų jiems įtaką. O dar svarbiau, kad masinis spalvotos televizijos paplitimas reiškė, jog vidutinis amerikietis bus mažiau nepatenkintas išliekančiu socialiniu neteisingumu. Pavyzdžiui, karas Vietname buvo plačiai reklamuojamas kaip pirmasis per televiziją rodomas karas.
Bitlomanija
Plačiai paplitusių socialinių neramumų laikais britų grupė „The Beatles" įvykdė revoliuciją amerikiečių kultūroje. Jau tapę bendriniu daiktavardžiu Europoje, „The Beatles" 1964 m. amerikiečių gerbėjų širdis užkariavo hitu Nr.1 „I Want To Hold Your Hand". Bitlai JAV labai išpopuliarėjo. Vesdamas gerbėjus iš proto, Didysis ketvertas rengė anšlaginius koncertus ir dalyvaudavo televizijos šou, kuriuos stebėjo rekordinis žiūrovų skaičius. Jų išradingas muzikinis stilius, būdingos šukuosenos ir unikalus britiškas humoras paliko neišdildomą pėdsaką amerikietiškoje kultūroje ir populiariojoje muzikoje. Pasak autoritetingo CBS žurnalisto Volterio Kronkaito (Walter Cronkite), bitlomanijos klestėjimas tapo nepamirštamo britų įsiveržimo į Ameriką pradžia.
Mini sijonėlių populiarumas
Augant protestams dėl moterų teisių suvaržymų, 7-me dešimtmetyje kilo antroji feministinio judėjimo banga. Pasirodžius mini sijonams mados pasaulyje įvyko revoliucija. Britų dizainerės Merės Kvant (Mary Quant) sukurtas mini sijonėlis užkariavo pasaulį, kai moterys nusimetė patriarchato pančius žaisminga apranga. Amerikietės priėmė šį revoliucingą mados stilių iš dalies dėl sėkmingo britų kultūros importo, kurį pradėjo „The Beatles".
Garsenybės taip pat nusitvėrė mini sijonų idėją - žvaigždutės ir dainininkės juos segėjo darbe ir per pasirodymus. Pavyzdžiui, baltas mini sijonėlis ir balti ilgaauliai batai tapo „firmine" Nensės Sinatros (Nancy Sinatra) apranga.
Naujasis Holivudas
Reklamuojamas kaip Amerikos „naujoji banga" „New Hollywood" yra siejamas su karta kino kūrėjų, siekiančių permąstyti senąjį Holivudo kino stilių. Įkvėpti kontrkultūros ir prancūzų „naujosios bangos" dvasios, tie kino kūrėjai - avangardistai norėjo patys vadovauti kino kūrimo procesui, o ne palikti viską didžiųjų studijų rankose. Laikotarpis, kuriuo veikė ši naujoji kinematografininkų grupė, tęsėsi nuo 7-ojo deš. vidurio iki 9-ojo deš. pradžios. „Naujas kraujas" kino pasaulyje buvo karta, nusivylusi karu Vietname ir plačiai paplitusiu socialiniu neteisingumu. Jų darbai labiau atspindėjo tikrovę, teisingai kritikuodami sparčiai besivystančią visuomenę. Šiai kartai priklauso daugybė legendinių autorių, kuriuos puikiai žinome šiandien, įskaitant M.Skorsezę (M.Scorsese) F.Kopolą (F.Coppola), R.Polanskį (R.Polanski) ir S.Kubriką (S.Kubrick). Dauguma šios epochos kino juostų tapo klasika, jie dažnai yra vadinami geriausiais visų laikų filmais, tokie kaip „2001 m. kosmoso odisėja" ir „Rozmari kūdikis".
Meno revoliucija
Nežiūrint sparčiai didėjusio žinomumo 6-me dešimtmetyje, būtent 7-ajame popartas masiškai išpopuliarėjo Jungtinėse Valstijose. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, popartas - tai meno kūriniai, patekę į masinę kultūrą. Iš esmės abejodamas meno apibrėžimu, popartas įprastus daiktus iškėlė į šedevrų rangą. Tam reikėjo peržengti ribą, skiriančią meną nuo realaus gyvenimo ir suabejoti griežtais tradicinio meno archetipais.
Pagrindiniai šio revoliucingo judėjimo atstovai buvo Endis Vorholas (Andy Warhol), Rojus Lichtenšteinas (Roy Lichtenstein) ir Deividas Hoknis (David Hockney). Kultinės „Campbell's" sriubos skardinės, 1962 m. sukurtos E.Vorholo, amžiams įtvirtino poparto įvaizdį tiek meno mėgėjų, tiek kritikų galvose. Šiandien poparto elementai ir toliau yra plačiai naudojami masinėje kultūroje.
Skrydis į Mėnulį
„Tai tik vienas mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai". Šiuos garsius žodžius ištarė amerikietis astronautas Nilas Armstrongas (Neil Armstrong) 1969 m. liepos 20-ąją, kai tapo pirmuoju žmogumi, žengusių Mėnulio paviršiumi. Vykstant kosmoso varžyboms su Sovietų Sąjunga, „Apollo-11" misija pasiekė Valstijų nacionalinį tikslą - iki 7-ojo deš. pabaigos nusiųsti žmogų į Mėnulį.
Nepaprastai daug sąnaudų ir lėšų pareikalavusi programa „Apollo" atsiėjo 24 milijardus dolerių, joje dalyvavo 400 000 inžinierių, technikų ir mokslininkų. Plačiai pagarsėjęs kaip vienas reikšmingiausių Amerikos istorijos momentų, išsilaipinimas Mėnulyje buvo transliuojamas gyvai, daugiau kaip 650 mln. žiūrovų visame pasaulyje stebėjo šį įvykį. Vėliau tai įsitvirtino populiariojoje kultūroje ir televizijoje ir kine pagimdė daugybę kūrinių apie misiją, N.Armstrongą ir jo komandą. Po daugiau kaip pusės šimtmečio renginiai šiam įvykiui atminti, pavyzdžiui, išsilaipinimo Mėnulyje metinės, ir toliau sulaukia didelio ažiotažo.
P.S.
7-asis dešimtmetis įėjo į istoriją kaip vienas audringiausių ir pažangiausių. Neabejotina - kuo garsesni tapo paprastų amerikiečių balsai, tuo ryškiau spindėjo pažangos ir permainų šviesa. Visą 7-ąjį deš. amerikiečiai aktyviai gynė savo įsitikinimus moterų teisių, piliečių, LGBT teisių, aplinkosaugos ir judėjimo prieš karą srityse. Jie naudojosi naujausiomis technologijomis ir masinėmis informacijos priemonėmis. Šis dešimtmetis labiausiai įsiminė dėl kai kurių esminių momentų, tokių kaip išsilaipinimas Mėnulyje ir bitlomanija. Triukšmingas, provokuojantis, revoliucingas ir nešantis permainas - audringas 7-asis dešimtmetis išlieka laikotarpis, kuris įsiminė ilgam.