Kanadoje renkasi Didžiojo septyneto valstybių lyderiai

Įtampa išaugo po to, kai penktadienį Izraelis smogė Irano kariniams ir branduoliniams objektams. Pastarosiomis dienomis Iranas surengė atsakomųjų atakų. Manoma, kad ši krizė bus svarbiausias G7 viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimas. 

Didžiausių pasaulio pramoninių demokratinių valstybių vadovai susitiks atokioje kalnuose esančioje rezidencijoje Kananaskyje, Albertos provincijoje.

Viršūnių susitikimas oficialiai prasidės pirmadienį, kai bus surengta pirmoji darbinė sesija. Jo kuluaruose vyks dvišaliai susitikimai.

Planuojama, kad be įtampos Artimuosiuose Rytuose valstybių vadovai daugiausia dėmesio skirs karui Ukrainoje, pasaulinės prekybos ginčams, migracijai ir prieigos prie svarbiausių žaliavų užtikrinimo priemonėms.

Didžiosios Europos šalys siekia sugriežtinti sankcijas Maskvai ir siūlo sumažinti Rusijos naftos kainos ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį. Pastarąją idėją remia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Susitikime dalyvaus JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris. Viršūnių susitikimą rengia Kanados premjeras Markas Carney, kuriam pergalę rinkimuose iš dalies lėmė tvirta pozicija po D. Trumpo grasinimų paversti Kanadą „51-ąja valstija“.

Šįkart lyderių grupė neketina laikytis tradicijos paskelbti bendrą baigiamąjį komunikatą. Pasak Vokietijos vyriausybės šaltinių, Kanada planuoja paviešinti tik „rinktinius pareiškimus konkrečiomis temomis“. Paskutinį kartą G7 nesugebėjo paskelbti bendros deklaracijos 2018 m. – taipogi per Kanadoje surengtą viršūnių susitikimą su D. Trumpu, kuris tuomet skrydžio metu atšaukė savo paramą per „Twitter“.

Kaip ir ankstesniais metais, dalyvauti susitikime pakviesti ir dalies G7 nepriklausančių šalių vadovų. Renginyje turėtų dalyvauti Meksikos, Indijos, Pietų Korėjos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos ir Indonezijos valstybių ir vyriausybių vadovai.