Kas šiandien apginkluos Ukrainą

Teigia, kad jau gali atiduoti

Anoniminiai pareigūnai laikraščiui sakė, kad beveik visus ginklus galima nedelsiant išsiųsti į Ukrainą, o tai reiškia, kad jie yra arba iš esamų karinių atsargų, arba ką tik pagaminti.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) liepos 14 d. teigė, kad JAV svarsto galimybę perkelti į Ukrainą 17 „Patriot" kompleksų - Europos šalys išsiųs juos į Kijevą, o Vašingtonas papildys jų arsenalus.

Greičiausiai kalbama apie 17 „Patriot" paleidimo įrenginių, kuriuos sistemų gamintojas „Raytheon" sutiko parduoti Šveicarijai 2020 m. kartu su kitomis atsarginėmis dalimis.

Dvi „Patriot" sistemas Ukrainai pažadėjo nupirkti Vokietija, dar vieną - Norvegija. NATO generalinis sekretorius Markas Riūtė (Mark Rutte) tarp potencialių tiekėjų įvardijo Daniją, Nyderlandus, Estiją ir kitas Europos šalis, tačiau lieka neaišku, kurios iš jų tikrai perduos savo ginklus Ukrainai.

Pasak ginkluotę stebinčio Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone, JAV turi kur kas daugiau „Patriot" baterijų nei bet kuri kita šalis - daugiau nei 60 iš maždaug 180, esančių visame pasaulyje.

Taip pat neaišku, kokie kiti ginklai bus įtraukti į sandorį. Teigiama, kad tai gali būti tiek anksčiau Kijevui perduoti ginklai, pavyzdžiui, ATACMS raketų sistemos, tiek ir prašyta, bet negauta ginkluotė, tokia kaip iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos JASSM.

„Military Watch Magazine" liepos 14 d. rašė, kad Vašingtonas svarsto galimybę tiekti šias raketas Kijevui.

CNN pranešė, kad JAV gali parduoti Aljansui trumpojo nuotolio raketas, haubicų amuniciją ir vidutinio nuotolio raketas oras-oras, kurias blokas vėliau perduos Ukrainai.

Pasak „Axios", vien kaip pirmąją siuntą, JAV ketina parduoti sąjungininkams ginklų už 10 mlrd. dolerių.

Liepos 16-osios naktį D.Trampas paskelbė, kad kompleksai „Patriot" iš Vokietijos jau tiekiami į Ukrainą.

Europa neapsisprendžia

Tuo pat metu „The Telegraph" išreiškė nuomonę, kad D.Trampas suteikė Europai galimybę padidinti paramą Ukrainai, tačiau užuot tai padarę, Senojo Pasaulio politikos formuotojai pradėjo ieškoti pasiteisinimų.

Leidinys pažymi, jog Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas (Boris Pistorius) perspėjo, jog praeis keli mėnesiai, kol pirmosios „Patriot" sistemos bus išsiųstos į Ukrainą, nors D.Trampas teigė, kad jos jau pakeliui.

Pasak žurnalistų, tai rodo ne tik Berlyno nenorą kuo greičiau išsiskirti su savo raketų sistemomis, bet ir nestabilią Europos padėtį.

„B.Pistoriusio komentarai buvo iškalbingas liudijimas to, kokie yra tikrieji Europos, žadėjusios būti su Ukraina iki galo, prioritetai", - sakoma straipsnyje.

Trečiadienį pasirodė informacija, jog Italija nedalyvaus amerikietiškų ginklų pirkime, nes esą biudžete tam nėra lėšų.

Prie pirkimų neprisijungs ir Prancūzija, kurios prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pasisako už tai, jog Europa vystytų savo gynybos pramonę ir vykdytų pirkimus bloko viduje, informavo „Politico".

Be to, Prancūzijos vyriausybė susiduria su problemomis didinant savo gynybos išlaidas, nes bando mažinti biudžetą ir susidoroti su jo deficitu.

Latvių iniciatyva

Užtat, tikėtina, puikiai ekonominius klausimus sprendžianti Latvija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 15 šalyje pagamintų šarvuočių „Patria 6x6".

Apie tai antradienio vakarą per Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinios vizitą Kijeve pranešė Latvijos valstybės kanceliarija ir Gynybos ministerija.

„Latvijos parama Ukrainai yra ne tik žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai", - pranešime cituojama E.Silinia.

Iš viso latviai šiemet planuoja Ukrainai perduoti 42 šarvuočius, kuriuos Latvijoje gamina Suomijos gynybos įmonė „Patria".

Be šarvuočių, Ryga šiemet suteiks Ukrainai dronų ir kitos karinės įrangos už 70 mln. eurų.

Latvija taip pat toliau rengia Ukrainos karius, šiemet planuoja apmokyti iki 4000 jų.

Karinei pagalbai Ukrainai Latvija kasmet skiria 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto.