Katalikai mini 12-ąsias Pranciškaus popiežiavimo metines

Naujausiuose Vatikano biuleteniuose teigiama, kad 88 metų pontifiko būklė stabili, krūtinės ląstos rentgenograma patvirtino, kad pastarosiomis dienomis ji pagerėjo. Vis dėlto pranešama, kad jo būklė vis dar sudėtinga ir kad jam reikia tolesnio gydymo ligoninėje. Kada Pranciškui bus leista išvykti, neaišku. 

Jei ir ketvirtadienį popiežiaus sveikata bus stabili, atnaujintas gydytojų biuletenis nebebus skelbiamas, bet po pietų Vatikano spaudos tarnyba informuos žurnalistus, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.  

Per 12 metų vadovavimo Katalikų bažnyčiai popiežius Pranciškus buvo užuojautos ir taikos balsas, reformavo Vatikano vyriausybę ir ėmėsi veiksmų prieš dvasininkų žiaurų elgesį su vaikais. Štai keli svarbiausi iš Argentinos kilusio pontifiko laimėjimai, kuriems buvo priešinamasi, ir tai, kas liko nepadaryta. 

Kova su seksualine prievarta 

Vienas didžiausių iššūkių 2013 m. pareigas pradėjusiam eiti popiežiui Pranciškui buvo kova su dvasininkų seksualine prievarta prieš vaikus ir jos slėpimu visame pasaulyje.

Lūžis įvyko per jo kelionę į Čilę 2018 metais. Iš pradžių Pranciškus gynė Čilės vyskupą, kaltinimą, kad nuslėpė pagyvenusio kunigo nusikaltimus, reikalavo, kad kaltintojai pateiktų jo kaltės įrodymus. Vėliau jis prisipažino šioje byloje padaręs „rimtų klaidų“ – tai buvo pirmas toks popiežiaus prisipažinimas. Jis sukvietė visus Čilės vyskupus į Vatikaną, po to jie visi pateikė atsistatydinimo pareiškimus. Vėliau tais pačiais metais jis atėmė kardinolo titulą iš JAV kunigo Theodore'o McCarricko, o 2019 m. panaikino jo kunigo statusą. 

Taip pat 2019 m. Pranciškus surengė precedento neturintį viršūnių susitikimą, per kurį buvo išklausytos aukos, ir pažadėjo „visapusiškai kovoti“ su dvasininkų piktnaudžiavimu. Sekė konkretūs pokyčiai: nuo Vatikano archyvų atvėrimo teismams iki prievolės pranešti apie įtarimus piktnaudžiavimu ir bet kokius mėginimus tai nuslėpti nuo bažnyčios valdžios. 

Tačiau viskas, kas pasakyta per išpažintį, ir toliau lieka šventa, tad aktyvistai sako, kad popiežius nepakankamai padarė, reformas vadina paviršutiniškomis, nes išliko visi dangstymo elementai: skaidrumo, išorinės priežiūros, privalomų griežtų sankcijų stoka.

Diplomatija 

Pranciškus daug keliavo, surengė 47 keliones į užsienį, pirmenybę teikė tokioms šalims, kurias vadina „periferija“, jose katalikų bendruomenės mažos arba marginalizuotos.

Jis nuolat ragina siekti taikos karštuosiuose taškuose, tokiuose kaip Sudanas, Gaza ir Ukraina, skatina dialogą su kitais tikėjimais, ypač islamu. 

Daugelyje šalių Vatikanas veikia užkulisiuose, tarp diplomatinių laimėjimų – tarpininkavimas JAV ir Kubos suartėjimui 2014 metais. 2018 m. Vatikanas susitarė su Pekino komunistine vyriausybe dėl istorinio, bet prieštaringai vertinamo vyskupų paskyrimo Kinijoje. 

Popiežiaus raginimai dėl taikos Ukrainoje iki šiol neturėjo jokio matomo poveikio. Iš tiesų pernai Pranciškus papiktino Kyjivą, pagyręs tuos, kurie karo draskomoje šalyje turi „drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“. 

Jo raginimai nutraukti kovas Artimuosiuose Rytuose taip pat žlugo, 2024 m. gruodį jis sulaukė Izraelio kritikos, pasmerkęs smūgius Gazos Ruože ir „žiaurumą“. 

Užuojauta, socialinis teisingumas

Liberalus jėzuitas, mėgstantis būti su savo kaimene, siekė sukurti atviresnę Katalikų bažnyčią, ypač išsiskyrusiems, susituokusiems ir LGBTQ nariams. 

Toks požiūris supykdė tradicionalistus, ypač 2023 m. sprendimas kai kuriais atvejais leisti palaiminti tos pačios lyties poras. Po Afrikoje ir JAV kilusio pasipiktinimo Vatikanas buvo priverstas patikslinti savo poziciją. Vokiečių kardinolas Gerhardas Muelleris 2023 m. knygoje pasmerkė Pranciškaus „doktrininę painiavą“. 

Į Argentiną atvykusių italų imigrantų sūnus Pranciškus stipriai gynė migrantų teises, kritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo masinių deportacijų planus. 

Pranciškus taip pat aktyviai kovoja už aplinką. Savo novatoriškoje 2015 m. enciklikoje „Laudato Si“ („Šlovė Tau“) jis paragino pasaulį veikti greitai kovojant su klimato kaita, sakė, kad didžiausia atsakomybė tenka turtingosioms šalims. 

Reformos

Pranciškus įgyvendino esmines Romos kurijos – centrinės Šventojo Sosto vyriausybės – reformas nuo ​​valdžios decentralizavimo ir skaidrumo didinimo iki didesnių vaidmenų suteikimo pasauliečiams ir moterims. Reformos buvo įtvirtintos 2022 m. priimtoje konstitucijoje, buvo pertvarkytos Vatikano dikasterijos, arba ministerijos. 

Pranciškus ypač nusitaikė į miglotus, skandalų temdomus Vatikano finansus, 2014 m. įsteigė specialųjį ekonomikos sekretoriatą, užkirto kelią korupcijai ir sustiprino investicijų bei Vatikano banko kontrolę, dėl to buvo uždaryta 5000 sąskaitų. 

Jis taip pat sukėlė revoliuciją Sinode, katalikų diskusijų organe, įtraukdamas pasauliečius, įskaitant moteris. Vis dėlto tokie svarbūs sprendimai kaip leisti moterims tapti diakonėmis galės būti priimti ne anksčiau kaip šių metų birželį. 

Vykdydamas institucines reformas, Pranciškus ir vėl susiduria su stipriu pasipriešinimu, kai kurie kritikai kaltina jį „tironišku“ elgesiu.