1 nuotr.2025 m. NATO šalys gynybai skirs daugiau nei 1,5 trln. JAV dolerių. Tai atitinka planą, numatantį, kad išlaidos gynybai sieks po 2 proc. BVP kiekvienai bloko narei. Apie tai, remdamasis Šiaurės Atlanto aljanso ataskaita, rašo „Bloomberg".
Be to, sąjungininkai ketina padidinti finansavimą, kad iki 2035 m. pasiektų 5 proc. BVP, iš kurių 3,5 proc. bus skirti pagrindiniams gynybos poreikiams, o 1,5 proc. - kitiems su gynyba susijusiems tikslams.
„Bloomberg" analitikai apskaičiavo, kad Aljanso išlaidos gynybai 2025 m. jau siekia 1,4 trln. dolerių ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 100 mlrd. JAV dolerių.
Šis augimas atitinka birželį Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtą sprendimą, numatantį, jog šalys įsipareigoja iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. BVP.
Prieš Hagos viršūnių susitikimą kai kurios NATO narės skeptiškai vertino galimybę pasiekti deklaruojamus išlaidų tikslus. Aljanse taip pat nebuvo sutarimo dėl jų apskaičiavimo metodikos.
Ryškus pavyzdys buvo Italija, kuri pasiūlė į gynybą įtraukti ilgai atidėliotą tilto į Sicilijos salą statybą.
Dabartinis NATO šalių išlaidų tikslas yra 2 proc. BVP, tačiau nė viena valstybė dar nepasiekė 5 proc.
Remiantis 2024 m. rezultatais, reitingo lydere tapo Lenkija (4,1 proc.), po jos sekė Estija (3,4 proc.), JAV (3,3 proc.), Latvija (3,1 proc.), Graikija (3 proc.) ir Lietuva (2,8 proc.).
Latvija ir Lietuva planuoja per dvejus metus pasiekti arba viršyti 5 proc. ribą. Mažiausiai gynybai skyrė Ispanija - 1,2 proc. BVP.
Liepos pradžioje Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad NATO planų didinti gynybos biudžetą fone Rusija ketina pasirengti blogiausiam scenarijui ir toliau stiprins savo gynybos pajėgumus.
Diplomatas teigė, kalbant apie NATO ir ES valstybių narių ekonominį potencialą, jų planai atrodo abejotini.
