Kinija planuoja iki amžiaus vidurio įdiegti branduolių sintezės technologiją švariai energijai gaminti, praneša „Bloomberg".
Sintezė yra procesas, kurio metu lengvi atomo branduoliai virsta sunkesniais, tuo pat metu išskirdami didelį energijos kiekį. Tokiu mechanizmu paremtas Saulės ir kitų žvaigždžių „veikimas". Skirtingai nuo tradicinės branduolinės energijos, pagrįstos atomo branduolių dalijimusi, po termobranduolinės reakcijos nesusidaro radioaktyviųjų atliekų ir ji yra laikoma beveik neišsenkančiu energijos šaltiniu.
Kinijos įrenginys, vadinamas dirbtine saule, yra tokamakas - prietaisas, kuris naudoja galingus magnetinius laukus, kad būtų perkaitinta plazma ir palaikomos termobranduolinės reakcijos. 2023 m. CNNC įkūrė „China Fusion Corp." ir surinko 240 mln. JAV dolerių investicijų į technologijos plėtrą.
Šiuo metu tik kelios šalys, įskaitant JAV, Rusiją ir Pietų Korėją, pasiekė pažangą studijuodamos sintezės procesus. Nuo jų stengiasi neatsilikti Kinija, kuri siekdama tapti viena šios srities lyderių, vis daugiau dėmesio skiria moksliniams-technologiniams tyrimams.
Be mokslinių tyrimų termobranduolinės sintezės srityje, Pekinas planuoja padidinti mažos galios reaktorių gamybą ir išplėsti tradicinių atominių elektrinių parką. Pasak CNNC, nuo 2022 m. šalyje kasmet patvirtinama apie 10 naujų reaktorių statybų planų. Iki 2030 m. Kinija galėtų aplenkti JAV ir Prancūziją bei tapti didžiausia pasaulyje branduoline valstybe.