Kinijos eksportas viršijo prognozes

Šie duomenys paskelbti Pekinui ir Vašingtonui mėginant laikytis netvirtų paliaubų prekybos kare ir suteiks daugiau pasitikėjimo šalies vadovams, siekiantiems išjudinti silpno vidaus vartojimo kamuojamą ekonomiką.

Rodikliai parodė, kad liepą eksportas padidėjo 7,2 proc., t. y. daugiau nei praėjusį mėnesį, be to, šis rezultatas buvo daug geresnis nei bendrovės „Bloomberg“ ekonomistų apklausoje prognozuotas 5,6 proc. augimo koeficientas.

Ataskaitoje nurodoma, kad, palyginti su praėjusiais metais, į JAV išvežamų prekių kiekis sumažėjo 21,7 proc. – tokį sumažėjimą lėmė pradėję galioti Donaldo Trumpo įvesti mokesčiai, nors jų dydis ir nėra toks milžiniškas, kaip skelbta pirmiau.

Tačiau eksportas į Europos Sąjungą išaugo 9,2 proc., o į Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN) – 16,6 proc.

Pietryčių Azijos ir Kinijos tiekimo grandinės yra glaudžiai persipynusios, todėl Vašingtonas jau seniai kaltina Kinijos gamintojus „perkrovimu“ – produktų gabenimu per šalį siekiant išvengti griežtesnių prekybos apribojimų kitose šalyse.

Dar vienas sveikintinas ženklas Kinijos vadovams – liepą importas, kuris yra pagrindinis sunkumus patiriančios vidaus paklausos rodiklis, per metus šoktelėjo 4,1 proc. Tuo tarpu „Bloomberg“ prognozavo, kad jis sumažės vienu procentu.

Bendrovės „Pinpoint Asset Management“ direktorius ir vyriausiasis ekonomistas Zhiwei‘jus Zhangas teigė, kad duomenys rodo, jog „eksportas šiais metais buvo stipriu ekonomikos ramsčiu“.

„Artimiausiais mėnesiais eksporto augimas gali sulėtėti, nes bus ne taip aktyviai stengiamasi jį skatinti dėl JAV įvestų muitų“, – paaiškino jis.

„Didžiausias klausimas – kiek sulėtės Kinijos eksportas ir kaip tai atsilieps likusiai ekonomikos daliai“, – sakė jis.

Pekinas šiems metams yra užsibrėžęs oficialų tikslą pasiekti maždaug penkių procentų augimo rodiklį.

Tačiau jam sunkiai sekasi užtikrinti stabilų ekonomikos pagyvėjimą po pandemijos, mat šalyje tęsiasi milžiniško nekilnojamojo turto sektoriaus skolų krizė, mažėja vartojimas ir egzistuoja aukštas jaunimo nedarbo lygis.

Tolesnės derybos su JAV

Praėjusios savaitės duomenimis, liepą gamyklų produkcija sumažėjo labiau nei tikėtasi ir mažėjo jau ketvirtą mėnesį iš eilės, o tai dar kartą parodė, kad nuo eksporto priklausomai ekonomikai prekybos įtampa kenkia.

Tačiau ekonomikos supervalstybės stengiasi pasiekti susitarimą, kad sumažintų įtampą prekybos srityje.

Gegužę abi šalys sudarė 90 dienų paliaubas, o praėjusį mėnesį Stokholme susitarė tęsti derybas dėl paliaubų pratęsimo pasibaigus rugpjūčio 12 d. nustatytam terminui.

Šiuo susitarimu laikinai nustatyti nauji 30 proc. dydžio JAV muitai Kinijos prekėms, o Pekinas JAV produktams toliau taiko 10 proc. mokesčius.

Po Stokholme vykusių derybų JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras pareiškė, kad „galutinį žodį“ dėl bet kokio paliaubų taikant muitus pratęsimo tars D. Trumpas.

Ketvirtadienį taip pat įsigaliojo didesni muitai dešimtims prekybos partnerių, įskaitant 35 proc. muitą Kanadai, D. Trumpui siekiant pertvarkyti pasaulinę prekybą taip, kad ji būtų naudinga JAV ekonomikai.

Kinijos dominavimas itin svarbioje retųjų žemių srityje taip pat buvo vienas pagrindinių nesutarimų su Vašingtonu objektų, o neseniai Pekino nustatyti jų eksporto apribojimai privertė Jungtinių Valstijų ir kitų šalių gamyklas pradėti skambinti pavojaus varpais.

Ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad Kinijos elementų eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo, nors, palyginti su pastaraisiais metais, išliko didelis.

Analitikų teigimu, antrąjį pusmetį Kinijos prekybai kils didelių kliūčių, nes neapibrėžtumas niekur nedingo.

„Panašu, kad artimiausiu metu eksportui ir toliau bus daromas spaudimas“, – ketvirtadienį rašė bendrovės „Capital Economics“ Kinijos ekonomistė Zichun Huang.

Ir nors „importo augimas liepą buvo netikėtas, tai gali būti susiję su tam tikrų prekių atsargų didėjimu, o ne su didesniu vidaus paklausos augimu“, – pridūrė ji.