Kolumbijos kariuomenės smūgiai partizanų smogikams nuo rugpjūčio mėnesio pražudė 15 vaikų, kuriuos buvo pagrobusios tos pačios kariškių taikiklyje atsidūrusios ginkluotos grupuotės, pirmadienį pranešė valdžios institucijos.
Prezidentas Gustavo Petro pranešė, kad per neseniai kariuomenės vykdytą bombardavimą žuvo penki vaikai, o Kolumbijos žmogaus teisių kontrolieriaus biuras pirmiau buvo pranešęs apie dar septynių nepilnamečių žūtį.
Jų amžius nenurodomas.
Pirmadienį Kolumbijos Nacionalinis teismo medicinos ir kriminalistikos institutas pranešė, kad rugpjūčio 24 d. per smūgius Guaviaro departamente šalies vidurio pietuose žuvo trys nepilnamečiai.
Visi jie buvo „nusikaltėlių, kurie juos įtraukė į karo veiksmus, prievartinio verbavimo aukos“, – platformoje „X“ rašė G. Petro, kariuomenei ir prokurorams paskelbus apie pradėtą spalio 10 d. išpuolio, kurio metu žuvo 19 partizanų ir septyni vaikai, tyrimą.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras Kolumbijoje išreiškė gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie nepilnamečių žūtį ir paragino saugumo pajėgas daryti viską, kas įmanoma, kad būtų apsaugoti partizanų grupuočių pagrobti vaikai.
Kolumbijoje kas dvi dienas vidutiniškai pagrobiamas vienas nepilnametis. Vaikai dažniausiai grobiami tam, kad būtų apmokyti kovoti.
G. Petro tvirtino, kad nurodymą bombarduoti partizanų pozicijas davė siekdamas apsaugoti kareivių gyvybes, ir teigė, kad apgailestauja dėl „skausmingos netekties“ – prarastų vaikų gyvybių.
„Aš nešiosiu šį sielvartą savo sąžinėje“, – rašė jis, prašydamas aukų motinų atleidimo.
Tačiau G. Petro atsisakė patenkinti žmogaus teisių kontrolieriaus biuro prašymą nutrukti smūgius partizanų grupuotės FARC disidentų frakcijai, nusiginklavusiai po 2016 m. taikos susitarimo.
Prokurorai teigia, kad nuo 2019 iki 2023 m. ginkluotos grupuotės pagrobė daugiau nei 1,1 tūkst. vaikų.
Laikotarpiu nuo 1996 iki 2016 m. šis skaičius siekė net 23,8 tūkst.