Kondratovičius: lapkričio pabaigoje tikimės turėti bendrą poziciją dėl ES migracijos pakto

„Lapkričio pabaigoje (Seime – ELTA) jau turėtume turėti poziciją. Bet reikia suprasti, kad galutinę poziciją priima Vyriausybė. Aišku, tokios diskusijos Seime labai padeda maksimaliai rasti sprendimą, kuris atliepia visus interesus“, – žurnalistams teigė V. Kondratovičius.

„Svarbu, kad gruodžio 8 d. mes jau rašytume raštą Europos Komisijai (EK), atsiųstume konkretų Vyriausybės nutarimą, kur būtų nurodyta, ką mes darome“, – akcentavo jis.

Taip jis kalbėjo po uždaro Europos ir Užsienio reikalų komitetų bendro posėdžio, kur aptartas jau minėtasis ES paktas.

„Buvo gera diskusija, išgirdome skirtingų nuomonių ir klausimų. Mes dar dirbsime dėl tos bendros pozicijos Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir taip pat kituose komitetuose reikės apsvarstyti tą visą solidarumo įgyvendinimą“, – kalbėjo ministras.

Savo sprendimą dar turi pateikti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai.

Ministras anksčiau yra teigęs, kad Lietuva galėtų dalį migrantų priimti, o už kitą dalį – susimokėti. Paklaustas, kaip parlamentarai vertintų tokį sprendimą, V. Kondratovičius pabrėžė, jog aiškaus sutarimo kol kas nėra.

„Kaip ir viešai girdime, tą patį ir politikai mato. Vieni sako nereikia, kiti sako galime, treti sako jokių problemų“, – sakė jis.

EK taip pat yra paskelbusi metinę Migracijos ir prieglobsčio ataskaitą, kurioje Lietuva priskiriama prie šalių, kurios gali patirti migracijos spaudimo riziką.

Atitinkamai teigiama, kad Lietuva yra tarp tų valstybių narių, kurios dėl patiriamo migracijos spaudimo galės gauti Bendrijos paramą – papildomą finansavimą iš ES fondų, operatyvinę ir techninę pagalbą iš tokių agentūrų kaip „Frontex“, „Europol“ ir „ES Prieglobsčio agentūra“.

Pasak V. Kondratovičiaus, EK kol kas nėra pateikusi konkrečių galimų sumų, tačiau pažymėjo, jog toje grupėje esančios šalys galės gauti daugiau lėšų įgyvendinat tokius projektus kaip sienos apsauga ar migrantų integracija.

Primename, kad pernai gegužę buvo priimtas naujasis ES migracijos ir prieglobsčio paktas, kuria siekiama suvienodinti prieglobsčio prašytojų procedūras, migracijos ir grąžinimo taisykles bei sienų kontrolę. Viena iš esminių pakto nuostatų yra įpareigojimas ES valstybėms arba priimti tam tikrą kiekį migrantų. Jeigu šalis narė atsisako priimti prieglobsčių prašytojus, ji kasmet turės mokėti atitinkamą sumą į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų – 20 tūkst. eurų už asmenį. Nusprendus migrantus priimti, Lietuva už asmenį gautų 10 tūkst. eurų, kurie būtų skirti išlaikymo išlaidoms padengti.