Kremlius negaili nei svetimų, nei savų

Ta pati melodija

Įsiveržimas į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., pasak S.Lavrovo, buvo atsakas į hibridinį karą, kurį prieš Rusiją pradėjo Vakarai. Nepamiršta paminėti ir Tarptautinio olimpinio komiteto: „Vakarai užsiima sportine agresija, kaip ir daugeliu kitų agresijos formų. Rusija nori, kad sportas būtų atskirtas nuo politikos, o Pasaulinė antidopingo agentūra ir TOK vienija jėgas, kad galutinai sunaikintų Olimpinės chartijos principus ir sportą paverstų Vakarų hegemonijos visose žmogaus gyvenimo srityse išsaugojimo priemone". Tik S.Lavrovas „pamiršo", kad būtent Rusijoje dauguma sportininkų dirba jėgos struktūrose arba armijoje. Jei modernizuotume žinomą Karlo von Klauzevico (Carl von Clausewitz) teiginį, kad karas yra politikos tęsinys kitomis priemonėmis, tai sportas yra ne kas kita, kaip oficialios Rusijos politikos tęsinys.

Iš pradžių daugeliui Rusijos gyventojų karas televizijos ekrane atrodė tarsi sporto šou, papildytas šūkiais: „Kijevas - per tris dienas!", „Lvovas per dvi savaites", planai surengti gegužės 9 d. Pergalės paradą Kijeve ir pan. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, tarsi būtų nesveiko proto, per televiziją kreipėsi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siūlydamas kartu nuversti valdžią Kijeve ir kurti bendrą ateitį.

Telefono skambutis naktį

Naktį prieš vasario 24-ąją Viktoras, Ukrainos kariuomenės karininkas, sulaukė telefoninio skambučio. Vos prieš kelias valandas kartu su žmona jiedu aptarinėjo tolesnius gyvenimo planus. Ateities horizontai siekė ne tik balandį, kai jis pagal tarnybos stažą turėjo išeiti į karinę pensiją. Jie kūrė vasaros atostogų planus. Bet telefono skambutis naktį nieko gero nežada. Ypač jei skambina kariškiui.

Negalima teigti, kad Rusijos puolimo Ukrainoje nebuvo tikėtasi. Pradedant JAV, baigiant Ukrainos aukščiausia vadovybe, buvo gauta signalų, kad tai įmanoma ir, greičiausiai, neišvengiama. Virš rytinių Ukrainos sienų visą parą skraidė amerikiečių žvalgybiniai dronai, kurie fiksavo didelius Rusijos kariuomenės susitelkimus ir judėjimą palei Rusijos-Ukrainos sieną. Tas pats vyko ir šiaurės Ukrainoje, kur eina siena su Baltarusija. Kremliaus vadovas visam pasauliui sakė, kad tai yra tik bendros dviejų valstybių - Rusijos ir Baltarusijos - karinės pratybos.

1968 metasi, kai sovietų armija įsiveržė į Čekoslovakiją, visiems kariams, dalyvavusiems invazijoje, buvo išdalinta 64 puslapių brošiūra „Tu gini socializmą, kareivi!". 2021 m. liepą Rusijos prezidentas paskelbė esė „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę". Esė yra pseudomokslinė, tačiau privaloma Rusijos kariams. Iki įsiveržimo tuomet buvo likęs pusmetis, tad visi turėjo spėti ją perskaityti.

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) paskelbė Rusijos agresijos prieš Ukrainą datą - 2022 m. vasario 16 dieną. Amerikos žvalgyba suklydo savaitę. Amerikos atstovai pranešė, kad per parą po Rusijos invazijos atitrauks žvalgybinius dronus. Taip ir įvyko.

Naktį prieš vasario 24 d. Viktoras sulaukė telefoninio skambučio. Karinės dalies budėtojas pirmiausia paskambino Viktorui, o ne pagal nuostatus - dalinio vadui. Jis taip padarė, nes gerbė Viktoro autoritetą, ir papasakojo, kad vyksta kažkas keisto. Boryspilyje - mieste už 39 km nuo Kijevo, kur yra didelis tarptautinis oro uostas - ginkluotos grupuotės puldinėja policijos nuovadas. Mieste vyksta šaudynės, grupuočių - daug, visi vilki vienodas uniformas. Ketvirtą valandą ryto Viktoro karinė dalis buvo pervesta į kovinę parengtį.

Pirmosios dvi Rusijos raketos smogė Kijevui anksti ryte. Viena jų - į Žulianų oro uosto rajoną. Oro uostas yra Kijevo miesto ribose, nuo jo per 20 minučių galima nuvažiuoti iki sostinės centro. Antroji raketa pataikė į namą Vasylkivska gatvėje. Daugiabutį išgelbėjo didžiulis, maždaug penkių metrų aukščio reklaminis stendas. Jis buvo pritvirtintas prie specialaus metalinio stovo. Raketa pataikė būtent į šį stovą. Iki penkių ryto raketų sulaukė ir kiti miestai. Keturiais frontais iš trijų pusių Rusija įsiveržė į Ukrainą. Karas.

Naktį aktyviai veikė rusų sabotažo grupės. Kijeve jų buvo apie du šimtus. Po invazijos rusai užpuolė policijos nuovadą Kijeve - privažiavo arti ir apmėtė granatomis. Viktoras su ginklo broliais juos persekiojo. Tai buvo dvi partizaninės grupės po penkis žmones. Ukrainiečiai juos sunaikino. Tai buvo bene pirmasis rusų kraujo lašas ant Ukrainos sostinės asfalto. Kijeve netilo šūviai, pagrindinėje miesto gatvėje vyko oro mūšis. Rusų sabotuotojus naikino patys kijeviečiai, susibūrę į teritorinės gynybos būrius. Pirmosiomis karo dienomis visiems norintiems kijeviečiams buvo išdalinta 20 tūkst. „Kalašnikovo" automatų. Algoritmas paprastas - pasas ant stalo, ginklas į rankas.

Rusijos kariuomenė sparčiai artėjo link Kijevo. Pagrindinė puolimo kryptis buvo iš „broliškosios Baltarusijos". Ukrainiečiai, jei ir tikėjosi puolimo, tai tik iš rytų. Bet nutiko kitaip, nes sostinė yra arčiau Baltarusijos, o iš ten puolimo niekas nesitikėjo.

Rusai greitai įžengė į Černobylio zoną, kurios teritorija ribojasi su Baltarusija, ir užėmė atominę elektrinę. Iki Kijevo - šimtas kilometrų. Viktoras gavo įsakymą sunaikinti vieną iš strateginių tiltų Kijevo srityje. Jo padalinys išvyko, bet ten jau buvo rusai. Jie užpuolė juos tiesiai iš transporto, apmėtė granatomis, susprogdino tiltą. Grįždami atgal į Kijevą, gavo dar vieną įsakymą: rusai apsupo ukrainiečių pasieniečių būrį, reikia juos gelbėti. Pasieniečių buvo tik 16, jie desperatiškai gynėsi.

Ir mirę, ir gyvi, ir negimę

Pasaulyje yra gerų žmonių. Dabar yra ir „gerų rusų". Daugiau nei milijonas Rusijos piliečių tarnauja kariuomenėje. Daugelis jų - savanoriškai. Milijonai dirba kariniame ekonomikos sektoriuje. Ne mažiau jų dirba gavybos ir gamybos srityse - iš naftos gaminamas dyzelinas tankams ir degalai bombonešiams, iš metalo - sviediniai ir tankai. Kiekvienas rusas, kuris perka bent gabaliuką duonos, moka PVM, taigi net menkiausios Rusijos piliečio išlaidos finansuoja karą. Ir vieni, ir kiti Rusijos piliečiai tarsi nesusiję su žudynėmis. O kol Rusijos opozicija užsienyje pasakoja apie gražią ateities šalį, remiantis Vakarų karo analitikų duomenimis, Rusijoje per metus pagaminama iki 1500 naujų tankų ir apie 30 karinių lėktuvų.

Kalbant apie rusiškus tankus, šalyje yra tik viena gamykla, gaminanti juos „nuo nulio". Tai - „Uralvagonzavod" gamykla Nižnij Tagile. Per rinkimų kampaniją Kremliaus vadovas pajuokavo: „Kokius gražius vagonus jūs gaminate". Ukrainos žvalgyba mano, kad 1000 naujų tankų šioje gamykloje pagaminti neįmanoma. O dėl skaičiaus 1500, tai, greičiausiai, Vakarai skaičiuoja visus tankus kartu su tais, kurie restauruojami. Jau nuo praeitų metų fronte naudojami seni rusų tankai iš praėjusio amžiaus vidurio.

Beje, nuo 1945 m. gegužės 9 d. iki 1991 m. gruodžio mėn. Tarybų Sąjunga įvedė savo kariuomenę į 23 pasaulio šalis. Dažnai be ženklų ir po svetimomis vėliavomis. Šiuolaikinės Rusijos kariuomenę matė ir pajuto Sakartvelas, Sirija, Moldova, kelios Afrikos šalys ir galiausiai Ukraina.

Miške netoli Iziumo miesto Charkovo srityje aptikta dar viena masinė kapavietė. Ten buvo daugiau nei 400 žuvusių per Rusijos okupaciją - rasti vaikų ir nėščių moterų kūnai. Šiuo metu žinoma apie tūkstantį žuvusių miesto gyventojų, tačiau šis skaičius gali būti žymiai didesnis, pareiškė Iziumo miesto tarybos narys Maksimas Strelnikas. Žinoma, ne aukščiausi Rusijos vadovai spaudžia automatų gaidukus, sėdi tankų vairuotojų vietose, ieško optiniame taikiklyje aukos ar užtaiso patranką. Tai daro paprasti rusai.

Rusijos Rytinės karinės apygardos 64-oji atskira motorizuotoji pėstininkų brigada, ta pati, kuri vykdė žiaurumus Bučos, Vorzelio, Irpenio srityje, prie Charkovo prarado 90 proc. personalo. Būtent po Bučos V.Putinas pasirašė dekretą, kuriuo brigadai suteikė „gvardijos" vardą.

Per pirmąsias šimtą karo dienų Ukrainos tiesioginiai nuostoliai viršijo 600 mlrd. JAV dolerių. Ukraina prarado 35 proc. BVP ir daugiau nei 200 gamyklų. Bet svarbiau - dešimtis tūkstančių civilių ir tūkstančius žuvusių gynėjų, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarija. Per tą laiką Rusijos armija prarado 31 tūkst. žuvusių arba po 10 tūkst. per mėnesį. Tuo metu okupantai kontroliavo apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Praėjo treji metai. Treji karo metai. Jie vis dar kontroliuoja maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Iš pradžių Ukrainoje buvo paplitusi gana naivi nuomonė, kad 50 tūkst. žuvusių rusų bus kritiškai svarbūs Kremliui. Tai nepasitvirtino. „Okupantams pažanga rytuose kainuoja brangiai. Per trejus metus priešas prarado daugiau negu milijoną kareivių ir karininkų, daugiau nei 10 tūkst. tankų, 21 tūkst. šarvuotų kovos mašinų, 23 tūkst. artilerijos sistemų", - teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Remiantis BBC, 2023 m. tipinis Rusijos karys, žuvęs Ukrainoje, buvo 34 metų kalinys, kuris į frontą išvyko tiesiai iš kolonijos. „Forbes" paskaičiavo: esant dabartiniam puolimo tempui Rusijos ginkluotosios pajėgos galės užimti visą Ukrainą ne anksčiau kaip 2256 metais, 101 mln. žuvusių kaina. Rusijos delegacijos vadovas šių metų gegužės derybose Stambule, prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis pažymėjo, kad jo šalis yra pajėgi, jei reikia, kariauti amžinai.

Malonus džentelmenas

Prezidentas Džordžas Bušas (George Bush) sakė: „Aš pažvelgiau jam į akis ir pamačiau jo sielą" - tai apie Kremliaus vadą. „Kai pažvelgiau V.Putinui į akis, pamačiau tris raides - K, G‚ B", - citata iš amerikiečių senatoriaus Džono Makeino (John McCain) interviu „EuroNews".

Kaip buvęs (o ar yra „buvę"?) KGB pareigūnas, Kremliaus vadovas moka susidaryti psichologinį priešo portretą. Jis turi galingą padėjėjų komandą, todėl nebuvo sunku JAV prezidentu tapusiame verslininke Donalde Trampe (Donald Trump) įžvelgti jo egocentrizmą. Tai lėmė, kad kalbant apie karą, kuriame agresorius - akivaizdus, „buvusiam" nebuvo sunku išvengti Rusijos imperializmo temos. Ar JAV prezidentas taps realistu, parodys laikas. Dauguma Ukrainos politologų tuo netiki.

Kadaise, padedant JAV, V.Putinas buvo pakviestas į elitinį klubą, kuris iš G7 tapo G8. Nors tuo metu Rusija, turinti apie 2 proc. pasaulio BVP, jokiu būdu nebuvo aštunta pasaulio ekonomika. Tuo metu jai nebuvo taikomos jokios sankcijos, ji netgi buvo veiksminga NATO programos „Partnerystė taikos labui" dalis. Todėl jos teritorijoje buvo NATO karinė bazė - Simbirsko oro uostas, naudojama JAV karinio kontingento Afganistane logistikai. 2000 m. Rusijos vadovo ir Vakarų partnerių lygmeniu vyko derybos dėl Rusijos stojimo į NATO. Visa tai praeityje.

D.Trampo siekis vėl sugrąžinti V.Putiną į civilizuotą pasaulį yra visiškai beprasmis. Jis ten ir taip buvo! Kremliui reikia kitko, būtent - karo. Šiuo metu su Ukraina, nes turėti turtingą kaimynę yra mirtina grėsmė Kremliaus valdžiai, kuri valdo 1/8 planetos sausumos.

Šiandien V.Putino labai laukia Tarptautiniame Baudžiamajame Hagos teisme. Ukrainoje žinoma, kad Kremlius gali baigti karą per valandą - tereikia duoti įsakymą nutraukti šaudymą ir išvesti kariuomenę iš Ukrainos. Ir pageidautina kuo greičiau prisijungti prie pasaulio pripažintos tarptautinės teisės bei laikytis tarptautinių sutarčių. Šių metų gegužę Europos bendrija priėmė sprendimą įsteigti tarptautinį tribunolą dėl Rusijos nusikaltimų prieš Ukrainą. Jis neoficialiai pavadintas „tribunolu prieš V.Putiną".

Gegužės 19 d. V.Putinas ir D.Trampas trečią kartą telefonu aptarė Ukrainos klausimą. Jų pokalbis truko daugiau nei dvi valandas. Po to D.Trampas žurnalistams pareiškė, kad V.Putinas yra malonus džentelmenas. Tiesa, dabar jo retorika keičiasi, bet pasaulis lieka toks, koks yra. Tai yra, juodai baltas.