1 nuotr.Lenkijos valdžia įtaria, kad pastarojo meto didelio masto gaisrai gali būti susiję su sabotažo veiksmais, pranešė Lenkijos visuomeninė televizija, Europoje didėjant susirūpinimui dėl įtariamo hibridinio karo, Maskvos organizuojamo prieš Ukrainos sąjungininkes Europos Sąjungoje (ES).
Pastaruoju metu Lenkijoje padažnėjo su gaisrais susijusių incidentų – per dvi savaites kilo trys dideli gaisrai.
Pastarasis gaisras pirmadienį kilo sandėlyje Silezijos Semianovicuose, Lenkijos pietuose. Vos prieš dieną liepsnos apėmė gamybos salę Mazovijos Minske, mieste maždaug už 35 km į rytus nuo Lenkijos sostinės Varšuvos.
Liepos 1 d. Varšuvos Zombkų priemiestyje siautėjo didžiulis gaisras, nukentėjo daugiau nei 200 butų, teko evakuoti daugiau nei 500 gyventojų.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas pirmadienį pareiškė, kad dabar vyriausybė kiekvieną tokį incidentą vertina kaip galimą sabotažo aktą.
„Nuo 2024 m. sausio mėnesio regėjome kelis mėginimus įvykdyti sabotažą. Kiekvienas reikšmingas incidentas, gaisras ar bandymas padegti vertinamas kaip galimas sabotažo aktas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė T. Siemoniakas.
Dar nenustatyta, kad gaisrai būtų tiesiogiai susiję su Rusija, tačiau įtarimai, jog Maskva prisideda prie tokių incidentų, sustiprėjo po pernai gegužę kilusio gaisro, beveik sunaikinusio Varšuvos prekybos centrą „Marywilska 44“. Vėliau valdžios institucijos gaisrą priskyrė Rusijos sabotažui.
Reaguodama į tai, Lenkija išsiuntė Rusijos diplomatus ir įsakė uždaryti Rusijos konsulatą Krokuvoje, pietų Lenkijoje.
Kremlius praėjusią savaitę atsakė tuo pačiu, įsakęs uždaryti Lenkijos konsulatą Karaliaučiuje, Rusijos Kaliningrado eksklave prie Baltijos jūros.
Panašių veiksmų imtasi ir pernai spalį, kai Lenkija dėl įtariamo sabotažo uždarė Maskvos konsulatą Poznanėje, Rusija atsakė uždarydama Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge.
Susirūpinimas dėl Rusijos sabotažo visoje ES išaugo po 2022 m. Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Keli ES pareigūnai perspėjo, kad Kremlius vykdo hibridinį karą prieš Kijevą remiančias šalis – padegimais, kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija siekia pasėti nestabilumą.
