Lietuvos pašonėje prasideda „Zapad-2025“: svarbiausi klausimai

Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, jų metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama.

Europos politikos analizės centro (CEPA) ir „Chatham House“ ekspertai „Zapad-2025“ išvakarėse apžvelgė pagrindinius klausimus, kuriuos kelia rytinio NATO flango valstybes nerimauti verčiančios pratybos. 

Branduolinių ginklų „panaudojimo planavimas“

Remiantis oficialiais duomenimis, pratybose turėtų dalyvauti apie 13 tūkst. karių, tačiau analitikai perspėja, kad realus jų skaičius gali būti žymiai didesnis.

Vašingtone įsikūrusio CEPA straipsnyje primenama, kad Maskva yra teigusi, jog „Zapad-2021“ pratybose dalyvavo 12,8 tūkst. karių, nors iš tiesų, Rusijos valdžios institucijų duomenimis, tuo metu jų regione buvo apie 200 tūkst.

Lietuvos kariuomenės teigimu, šių metų pratybose Baltarusijoje dalyvaus tik 8 tūkst. karių, tačiau ji numato, kad bendras pratybų dalyvių skaičius regione galėtų siekti iki 30 tūkst.

Rugpjūtį Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas teigė, kad per pratybas „Zapad-2025“ taip pat bus mokomasi planuoti panaudoti branduolinius ginklus ir balistinių raketų sistemą „Orešnik“.

Tačiau Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto mokslo darbuotojas Andrėjus Baklitskis portalui „Defense News“ pabrėžė, kad abi šalys paskelbė pratybose užsiimsiančios tik sprendimų priėmimo dėl branduolinių ginklų treniravimu, o ne jų fiziniu dislokavimu.

Pagrindiniai su pratybomis susiję klausimai

CEPA kalbintas atsargos generolas leitenantas Lance’as Landrumas išskyrė tris pagrindinius su „Zapad-2025“ susijusius klausimus: ar Rusija naudoja „Zapad“ siekdama užmaskuoti galimus karinio pasirengimo veiksmus, kokie yra jos realūs kariniai pajėgumai, atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą Ukrainoje, ir kaip visa tai dera su platesniu geopolitiniu kontekstu?

„Manau, kad Putinas nori parodyti, kad jis vis dar stiprus, kad karas Ukrainoje neturėjo didelio poveikio Rusijai. Tačiau nemanau, kad tai tiesa“, – sakė L. Landrumas.

„Jie yra labai pajėgūs, bet kiek jis iš tikrųjų gali užsikrauti sau ant pečių vykstant karui Ukrainoje ir kiek jam tas karas kainavo? Manau, kad tai yra parodomasis renginys kitoms šalims ir pasaulio žiniasklaidai, tęsiant jų įtakos kampaniją“, – sako L. Landrumas. 

Vladimiras Putinas, pasak jo, taip pat gali tikėtis įgyti papildomos derybinės galios tęsiantis JAV ir Rusijos deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos.

L. Landrumui taip pat įdomu, ar kaip nors dalyvauti pratybose arba jų stebėti atvyks tokios šalys kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, nes pratybos „Zapad-2025“ gali pasiųsti svarbų signalą ne tik apie Maskvos karinį pasirengimą, bet ir apie besikeičiančius, Euraziją formuojančius geopolitinius santykius.

Atsargos generolas leitenantas taip pat atkreipia dėmesį į dronų naudojimą pratybų metu. Jo teigimu, pratybose, kaip ir karo lauke Ukrainoje, tikriausiai bus daug dronų. Antra vertus, dronų nebuvimas, pasak jo, taip pat galėtų būti svarbus ženklas.

Anot L. Landrumo, tai galėtų reikšti, kad Rusija neturi pakankamai personalo ir atsarginės įrangos, kad galėtų naudoti dronus pratybų ir metu.

„Manau, iš to galima daug ko pasimokyti“, – sakė jis.

Priešingi tikslai

Rusijos prezidentui pratybomis „Zapad“ stengiantis demonstruoti karinę galią, Baltarusijos prezidentas pastaruoju metu menkina pratybų reikšmę, siekdamas parodyti, kad Baltarusija nori sušvelninti įtampą su Vakarais – tai atspindi realią jo baimę dėl eskalacijos, rašo „Chatham House“ Baltarusijos iniciatyvos direktorius Ryhoras Astapenia.

„Nors karių skaičius nėra vienintelis strateginės reikšmės matas, jis formuoja suvokimą – o tai Kremliui svarbu. Pratybas kaip potencialią grėsmę suvokiančios Vakarų valstybės Maskvai naudingos, nes savo dėmesį nukreipia nuo Ukrainos.

Todėl, atsižvelgiant į karių ir įrangos trūkumą, jei Rusija nori parodyti pasirengimą platesniam ir ilgesniam karui, pratybų metu ji gali stengtis atkreipti dėmesį į branduolinius pajėgumus ir raketas „Orešnik“. Antraip būtų sunku įsivaizduoti, kaip Rusija per šias pratybas galėtų parodyti savo galią Vakarams, jei į Baltarusiją siųs vos kelis tūkstančius karių“, – Kremliaus motyvus apibendrina R. Astapenia.

Tuo metu Aliaksandras Lukašenka šiemet Vakarams stengiasi signalizuoti esąs suinteresuotas deeskalacija, pažymi „Chatham House“ ekspertas. Baltarusijos pareigūnai, pasak jo, aktyviai skatina užsienio žurnalistus atvykti į pratybas, siekdami atkreipti dėmesį į režimo vaidmenį regiono saugumui užtikrinti. 

Be to, A. Lukašenka žada daryti įtaką V. Putino veiksmams ir, pavyzdžiui, išlaisvinti politinius kalinius, pažymi jis. 

Panašu, kad Baltarusijos vadovas nusiteikęs rimtai: kaip ketvirtadienį rašė ELTA, pratybų išvakarėse buvo paleisti 52 šalies kalėjimuose kalėję kaliniai: opozicijos veikėjai, žurnalistai, protestų dalyviai, užsienio valstybių piliečiai.

„Lukašenka net nesistengia slėpti, kad jo suverenumas ribotas, Vakarams jis siūlo padėti jam išplėsti savo nepriklausomybę nuo Rusijos.

Viena iš priežasčių, kodėl imtasi šio naujo požiūrio, yra reali baimė dėl eskalacijos, nes ji gali turėti rimtų pasekmių Baltarusijai. Po 2022 m. invazijos į Ukrainą daugelis šias pratybas laiko daugiau nei tik įprastomis pratybomis. Net ir be piktų ketinimų, incidentai pratybų metu gali turėti didesnių pasekmių nei praeityje“, – pabrėžia R. Astapenia.

ELTA primena, kad pratybų „Zapad-2025“ išvakarėse sieną su Baltarusija uždarė kaimynės Latvija ir Lenkija, o pastaroji prie sienos papildomai dislokavo apie 40 tūkst. karių.

Daug dėmesio sulauksiantys kas dvejus metus vykdomų pratybų manevrai ir NATO reakcija į juos bus dar atidžiau stebimi atsižvelgiant į trečiadienio įvykius, kai iš Rusijos atskriejusiems dronams numušti į orą buvo pakelti Lenkijos ir Nyderlandų naikintuvai.