Minskas gavo branduolinius ginklus

Gruodžio 10 d., respublikos vadovas bendravo su Borisovo miesto „Požsnab" mašinų gamybos įmonės darbuotojais ir atsakė į jų klausimus. Vienas iš klausimų buvo susijęs su branduolinių ginklų dislokavimu valstybėje ir galimu Rusijos „Orešnik" raketų sistemos perdavimu.

„Parsivežiau branduolines kovines galvutes. Ne vieną dešimtį. Daugelis rašo: „O, tai pokštas, niekas nieko neįvežė". Įvežiau. Ir tai, kad jie, politiniai oponentai, sako, jog tai pokštas, rodo, kad jie atvežimą pražiopsojo", - patikino A.Lukašenka.

Jis pridūrė, kad branduolinių ginklų panaudojimas yra didžiulė atsakomybė. Po 1945 m. įvykių, kai amerikiečių kariai numetė atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje, niekas daugiau nespaudė „raudono mygtuko". Tačiau, pasak prezidento, nedraugiškų valstybių bandymų pažeisti Baltarusijos sienas atveju atsako ilgai laukti nereikės.

„Nesigilinsiu - branduolinis ginklas ar dar koks nors. Dėl to susitarėme su rusais dar prieš jiems grąžinant mums branduolinį ginklą", - pabrėžė respublikos vadovas. Taip pat A.Lukašenka patikslino, kad šalyje dislokuoti ne strateginiai, o taktiniai branduoliniai ginklai.

Anksčiau Baltarusijos generalinis štabas įvardijo galimo „Orešnik" komplekso dislokavimo šalies teritorijoje tikslą. Pasak kariškių, tai būtų dar viena Vakarų šalių strateginio atgrasymo priemonė.

O štai Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko platformoje „Telegram" kalbas „Orešnik" dislokavimą Baltarusijoje pavadino pasaka.

„Spektaklis su „Orešnikais" Baltarusijoje yra dar viena pasaka ir viešųjų ryšių triukas. Tačiau net jeigu ten ir būtų dislokuota „Orešnikų", daugiau grėsmių Ukrainai ar NATO dėl to nekiltų, bent jau todėl, kad nėra skirtumo, ar jos būtų leidžiamos iš Kapustin Jaro (paleidimo aikštelės Rusijoje), ar iš Baltarusijos. Visos šnekos apie trumpesnį atakos laiką skirtos civiliams Vakaruose ir Ukrainoje gąsdinti", - teigė A.Kovalenko.