Mirė bankų plėšikas, dalyvavęs įkaitų dramoje, per kurią gimė terminas „Stokholmo sindromas“

Per šį įvykį atsirado terminas „Stokholmo sindromas“.

Jis mirė būdamas 78 metų, ketvirtadienį pranešė jo šeima. 

C. Olofssonas, vienas labiausiai pagarsėjusių Švedijos nusikaltėlių ir 2022 m. „Netflix“ serialo „Clark“ veikėjas, mirė Švedijos ligoninėje po ilgos ligos, internetiniam leidiniui „Dagens ETC“ pranešė šeima. 

C. Olofssonas buvo teistas už daugybę nusikaltimų, įskaitant apiplėšimą, pasikėsinimą nužudyti, prekybą narkotikais ir užpuolimą, jis praleido kalėjime daugiau nei pusę gyvenimo. 

Plėšikas labiausiai pagarsėjo dėl savo vaidmens per „Kreditbanken“ apgultį Stokholmo centre.

1973 m. rugpjūčio 23 d. į banką mojuodamas automatu įsiveržė kitas plėšikas Janne Olssonas ir įkaitais paėmė tris moteris bei vieną vyrą.

Policija greitai apsupo pastatą. Nerimo apimtas J. Olssonas pareikalavo, kad į banką būtų atvežtas C. Olofssonas, tuo metu kalėjęs už banko apiplėšimą. Švedijos vyriausybė sutiko. 

Kristin Enmark, viena iš įkaičių, vėliau savo knygoje „Aš tapau Stokholmo sindromu“ rašė, kad atvykęs C. Olofssonas jai atrodęs kaip išgelbėtojas.

„Jis pažadėjo pasirūpinti, kad man nieko nenutiktų, ir aš nusprendžiau juo patikėti, – rašė ji. – Man buvo 23-eji ir aš bijojau dėl savo gyvybės“.

Per įkaitų dramą ji kelis kartus kalbėjosi telefonu su valdžios atstovais, pasaulis buvo šokiruotas, išgirdęs, kad ji gina ją pagrobusius nusikaltėlius. 

„Aš nė kiek nebijau Clarko ir to kito vyruko, aš bijau policijos. Ar suprantate? Aš jais visiškai pasitikiu“, – sakė ji per vieną pokalbį telefonu tuometiniam ministrui pirmininkui Olofui Palme. „Norite tikėkite, norite ne, bet mes tikrai gerai praleidome laiką“, – sakė įkaitė ir pridūrė, kad plėšikai „pasakojo istorijas“ ir „žaidė šaškėmis“. „Žinote, ko aš bijau? Kad policija mums ką nors padarys, šturmuos banką ar panašiai“, – sakė ji. 

Krizė baigėsi šeštąją dieną, kai policija pripurškė į banką ašarinių dujų ir privertė J. Olssoną ir C. Olofssoną pasiduoti bei išlaisvino įkaitus. 

Vėliau įkaitai atsisakė duoti parodymus prieš savo grobikus.

Nuo tada ekspertai diskutuoja, ar „Stokholmo sindromas“ yra tikra psichiatrinė būklė, kai kurie teigia, jog tai veikiau gynybos mechanizmas, padedantis susidoroti su traumuojančia situacija.