1 nuotr.Šeštadienį, eidamas 82-uosius metus, po ligos mirė buvęs Vokietijos prezidentas Horstas Koehleris.
Šeštadienį, eidamas 82-uosius metus, po ligos mirė buvęs Vokietijos prezidentas Horstas Koehleris, informuoja naujienų agentūra dpa.
Jis buvo išrinktas Vokietijos prezidentu 2004 m. gegužės 23 d. ir perrinktas po penkerių metų, tačiau netikėtai atsistatydino 2010 m. gegužės 31 d.
Vokietijos prezidento spaudos tarnyba paskelbė, kad H. Koehleris mirė šeštadienio rytą Berlyne, po trumpos, bet sunkios ligos, apsuptas savo šeimos narių.
Dabartinis šalies prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė užuojautą savo pirmtako našlei Evai Luise‘ai Koehler ir sakė, kad Vokietijai pasisekė, jog turėjo tokį prezidentą kaip jos vyras.
„Turėtume būti labai dėkingi, kad Horstas Koehleris buvo devintasis Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas. Jis daug davė šiai šaliai", - teigė F. W. Steinmeieris.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas socialiniame tinkle „X" rašė, kad Vokietija neteko aktyvaus politiko, kuris visą gyvenimą siekė teisingesnio pasaulio.
Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas teigė, kad buvęs prezidentas šaliai tarnavo sąžiningai, skaidriai ir su didele aistra, o Vokietija neteko tikro demokrato ir valstybininko.
H. Koehleris buvo pirmasis Vokietijos prezidentas ne karjeros politikas. Jis valstybės tarnautojo karjerą pradėjo Ekonomikos ministerijoje 1976 m., po ekonomikos studijų, o 1990 m. pakilo iki valstybės sekretoriaus Finansų ministerijoje pareigų.
Jis buvo Vokietijos pagrindinis derybininkas prieš pasirašant Mastrichto sutartį 1992 m., kuri nutiesė kelią bendros valiutos euro įvedimui.
1993 m. jis pradėjo dirbti privačiame sektoriuje ir tapo įtakingos Vokietijos taupomųjų bankų asociacijos (DSGV) vadovu. 1998 m. jis ėmė vadovauti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), o 2000 m. tapo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomuoju direktoriumi.
2004 m. H. Koehleris buvo išrinktas prezidentu, kuris Vokietijoje atlieka daugiausiai ceremoninį vaidmenį, ir šiose pareigose pakeitė Johannesą Rau. Jis buvo perrinktas antrajai kadencijai 2009 m., o jo atsistatydinimas 2010 m. buvo itin netikėtas ir yra unikalus Vokietijos pastarųjų laikų istorijoje.
Jis atsistatydino po to, kai duodamas interviu radijui apie Vokietijos dalyvavimą Afganistano kare siejo vokiečių karių siuntimą su šalies ekonominiais interesais.
Nors jis vėliau neigė, kad kariai buvo siųsti į Afganistaną dėl ekonominių paskatų, tačiau suprato, kad jo komentarai padarė nepataisomą žalą ir turės pasekmių.
Būdamas prezidentu H. Koehleris priėmė prieštaringus sprendimus, kartais atsisakydamas pasirašyti įstatymus, kaip reikalaujama konstitucijoje. Jo vaidmuo 2005 m. paleidžiant parlamentą kanclerio Gerhardo Schroederio prašymu buvo kontraversiškas sprendimas tuo metu.
Per savo karjerą H. Koehleris buvo aktyvus Afrikos gynėjas ir 2017-2019 m. buvo specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys Vakarų Sacharoje.
Po atsistatydinimo jis nedalyvavo Vokietijos vidaus politikoje, bet vadovavo klimato kaitos tarybai.
