Eidamas 84-uoius metus mirė 46-asis JAV viceprezidentas Dickas Cheney, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. Šeimos teigimu, buvęs politikas mirė nuo plaučių uždegimo ir širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų.
Vienas iš prieštaringiausiai vertinamų viceprezidentų JAV istorijoje dvi kadencijas (nuo 2001 iki 2009 metų) dirbo George'o W. Busho administracijoje.
„Ištisus dešimtmečius Dickas Cheney tarnavo mūsų šaliai, dirbdamas Baltųjų rūmų personalo vadovu, Vajomingo kongresmenu, gynybos sekretoriumi ir Jungtinių Valstijų viceprezidentu. Dickas Cheney buvo didis ir geras žmogus, savo vaikus ir anūkus mokęs mylėti mūsų šalį ir gyventi drąsiai bei garbingai, rodant meilę ir geranoriškumą bei užsiimant museline žvejyba. Esame be galo dėkingi už viską, ką Dickas Cheney padarė mūsų šaliai. Esame be galo laimingi, kad mylėjome ir buvome mylimi šio kilnaus milžino", - rašoma šeimos pranešime, kurį cituoja „Sky News".
D. Cheney laikomas vienu galingiausių viceprezidentų JAV istorijoje, turėjusių ypač didelę įtaką politikos kuluaruose.
Buvęs viceprezidentas gimė 1941 m. sausio 30 d. Linkolne, Nebraskos valstijoje, o užaugo retai apgyvendintoje Vajomingo valstijoje šalies vakaruose.
Buvo įstojęs į prestižinį Jeilio universitetą, bet jį vėliau metė ir galiausiai įgijo politikos mokslų laipsnį arčiau jo namų įsikūrusiame Vajomingo universitete.
Prisiekęs respublikonas D. Cheney į politiką pasuko 1978 m., laimėjęs Vajomingo valstijos mandatą Atstovų rūmuose, kurį jam pavyko išsaugoti ir kitą dešimtmetį.
1989 m. prezidento G. H. W. Busho paskirtas gynybos sekretoriumi, D. Cheney vadovavo Pentagonui per 1990-1991 m. Persijos įlankos karą, kurio metu JAV diriguojama koalicija išstūmė Irako kariuomenę iš Kuveito.
Eidamas viceprezidento pareigas, D. Cheney į Baltuosius rūmus atnešė savo neokonservatyviąją ideologiją ir atliko didesnį nei daugumos jo pirmtakų vaidmenį priimant svarbius politinius sprendimus.
Manoma, kad D. Cheney turėjo bene daugiausiai įtakos G. W. Busho sprendimui įsiveržti į Iraką po 2001 m. rugsėjo 11 d. „al-Qaeda" išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
Jo klaidingi teiginiai, esą Saddamas Husseinas turėjo masinio naikinimo ginklų, buvo linksniuojami kaip pagrindinė 2003 m. JAV invazijos į Iraką priežastis.