1 nuotr.NATO ketvirtadienį paskelbė, kad bent du procentus BVP gynybai pernai skyrė 22 iš 32 aljanso narių – tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad šis normatyvas būtų padidintas daugiau nei du kartus.
Europos šalys savo karinį biudžetą ėmė didinti po to, kai 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą ir NATO nustatė mažiausią dviejų procentų finansavimo ribą.
Artėjant birželį įvyksiančiam viršūnių susitikimui, D. Trumpas spaudžia Vašingtono sąjungininkes gynybai skirti gerokai daugiau bei nustatyti naują penkių procentų BVP gynybos išlaidų finansavimo normatyvą, kuris smarkiai viršytų ir pačių JAV išlaidas šioje srityje.
JAV prezidentas yra perspėjęs, kad gali atsisakyti padėti apsiginti šalims, savo gynybai neskiriančioms pakankamai lėšų.
NATO pirmiau prognozavo, kad dviejų procentų normatyvą 2024 m. įvykdys 23 šalys.
Visos aljanso narių Europoje bei Kanados išlaidos pernai išaugo daugiau nei 19 proc., teigiama metinėje NATO ataskaitoje.
Tačiau kai kurios šio išlaidų normatyvo dar nevykdančios šalys iki viršūnių susitikimo Hagoje pažadėjo pasitaisyti.
Šią savaitę Ispanija pareiškė šiemet skirsianti daugiau nei 10 mlrd. eurų, kad pasiektų dviejų procentų išlaidų ribą.
Jungtinės Valstijos tebėra karinėms reikmėms daugiausiai lėšų skirianti JAV narė. Praėjusiais metais šios šalies išlaidos doleriais sudarė 64 proc. visų gynybai skirtų išlaidų.
