1 nuotr.Jungtinės Valstijos paskyrė amerikiečių generolą naujuoju vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje, taip išsklaidydamos nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali atsisakyti svarbiausio vaidmens, kurį jis atlieka nuo pat aljanso įkūrimo laikų.
Lengviau atsikvėpė
53-ejų oro pajėgų generolą leitenantą Aleksusą Grinkevičių (Alexus Grynkewich) paskyrė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir patvirtino 32 NATO sąjungininkės, sakoma JAV gynybos departamento ir NATO pareiškimuose.
Pasak „Reuters" šis sprendimas turėjo leisti lengviau atsikvėpti europinėms NATO narėms ir sąjungininkėms, atsižvelgiant į griežtą Vašingtono retoriką Briuselio atžvilgiu ir skeptišku tampantį požiūrį į karą Ukrainoje.
Iki šiol generolas leitenantas A.Grinkevičius vadovo JAV ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkų komiteto operacijų direktoratui.
Per savo karinę karjerą jis buvo naikintuvų „F-16 Fighting Falcon" ir „F-22 Raptor" pilotas, skraidęs daugiau nei 2300 valandų.
Baltarusiškos šaknys
Ta proga „Radio Svaboda" ištyrė genealoginius šaltinius, kad patikrintų ar naujasis NATO vadas turi baltarusiškų šaknų ir atsakymas buvo teigiamas.
A.Grinkevičius yra Iljos Grinkevičiaus, kuris emigravo iš Minsko į JAV XIX ir XX a. sandūroje, proanūkas.
Genealoginiuose šaltiniuose esanti informacija rodo, kad JAV generolo A.Grinkevičiaus prosenelis gimė 1873 m. (dokumentuose pateikiamos skirtingos datos, tačiau tai yra labiausiai tikėtina) Minske (tuometinėje Rusijos imperijos dalyje) Stepano (Stefano) ir Agatos Grinkevičių šeimoje. 1899 m. jis persikėlė į Ameriką, kur tapo Eliasu Grinkevitch. Vėliau pavardės rašyba anglų kalbos dokumentuose buvo pakeista į Grynkewich.
Būtent amžių sandūroje prasidėjo pirmoji masinė emigracijos iš baltarusiškų Rusijos imperijos teritorijų į JAV banga.
Kaip savo knygoje „Baltarusiai JAV" paaiškino baltarusių emigracijos istorikas Vitautas Kipelis, to priežastis buvo reakcinga Rusijos politika, kuri tapo pagrindiniu regiono ekonominio ir politinio nuosmukio veiksniu.
Didžioji dalis emigrantų iš šiaurės vakarų teritorijos buvo valstiečiai, kurių daugelis buvo bežemiai. Jie ieškojo geresnio gyvenimo ir „pažadėtosios žemės".
1906 m. spalio 7 d. I.Grinkevičius vedė 22 metų Anastasiją Snigerevič (1884-1945), kilusią iš Vilniaus, Adomo Snigerevičiaus dukterį, kuri 1901 m. atsidūrė Niujorke.
Remiantis santuokos liudijimu, ceremonija vyko Šventojo Mikalojaus katedroje Manhetene, pagrindinėje Rusijos stačiatikių bažnyčios šventykloje JAV.
Dokumente I.Grinkevičiaus profesija įvardijama kaip „darbininkas". Nuotakos tėvo vardas buvo Adomas, o vienas iš liudytojų buvo Fiodoras Liachas.
Nuotakos ir jaunikio kilmės šalis nurodoma Rusija. 1920 m. surašymo duomenimis, Grinkevičiai kartu su savo keturiais vaikais gyveno Brukline ir dirbo viešbučių priežiūros srityje.
Anketoje nurodyta, kad abiejų gimtoji kalba yra rusų.
Kodėl emigrantų iš Minsko ir Vilniaus dokumentuose visur figūruoja „Rusija" ir „rusų kalba"?
„Registratoriams ir statistikams JAV valstiečiai emigrantai iš Baltarusijos tapo „rusais", - rašė V.Kipelis savo knygoje. - Atvykę į Ameriką jie vėl buvo užregistruoti kaip „rusai". Dėl biurokratinės inercijos ir JAV vyriausybės darbuotojų kompetencijos stygiaus kelis dešimtmečius po atvykimo į Naująją pasaulį baltarusiai nebuvo pripažinti atskira nacionaline grupe".
Vienas iš keturių Eliaso ir Anastasijos Grinkevičių vaikų buvo Nikolajus Grinkevičius (1915-1969). Tai generolo leitenanto A.Grinkevičiaus senelis.
Jo tėvas Grigorijus Grinkevičius (Gregory Wayne Grynkewich) (1949-2012) buvo gerai žinomas mokslininkas, užpatentavęs 14 išradimų puslaidininkių veikimo ir gamybos gerinimo srityje.
