Pasaulio šalims kol kas nepavyko pasiekti susitarimo dėl kovos su plastiko tarša.
Po trejus metus trukusių derybų 180 valstybių atstovai Ženevoje vykusiame baigiamajame konsultacijų etape nesutarė dėl sutarties teksto, penktadienio rytą pranešė kelios delegacijos. Kaip bus toliau, kol kas nežinoma.
Jau trečiadienį buvo aišku, kad šalių pozicijos, kaip ir anksčiau, labai skiriasi. Dešimtys šalių atmetė sutarties projektą, iš kurio buvo išbraukti beveik visi privalomi įsipareigojimai.
Vienbalsio pritarimo nesulaukė ir naujas projektas, sakė konferencijos pirmininkas.
Šalys pasidalijusios į dvi grupes. Daugiau kaip 100 valstybių kelia labai ambicingus tikslus ir reikalauja apriboti gamybą iki tvaraus lygio. Tai ES šalys bei dešimtys valstybių Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.
Jos, be kita ko, nori, kad apyvartoje neliktų vienkartinių plastiko produktų, tokių kaip puodeliai ar stalo įrankiai, o būtų skatinam daugkartinio plastiko produkcijos naudojimas bei žiedinė ekonomika, kai produkto žaliava yra perdirbama ir vėl naudojama.
Kitą grupę sudaro pirmiausiai šalys, turinčios žaliavos plastiko gamybai – naftos. Tarp jų yra Saudo Arabija, Iranas ir Rusija. Jos vadina save bendraminčių grupe ir nori apsiriboti geresniu atliekų tvarkymu.
Plastikas teršia vandenynus ir aplinką, žudo žuvis ir kitus gyvus organizmus bei kelia pavojų žmonių sveikatai.
Žmonių organuose, taip pat ir smegenyse, vis dažniau aptinkama mažų dalelių.
Tyrimų duomenys rodo, kad nano ir mikroplastiko dalelės silpnina imuninę sistemą ir skatina uždegiminius procesus.