Daugiau kaip 130 Nobelio premijos laureatų pareikalavo, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms. Pasiekus taikos susitarimą, šios lėšos turėtų būti kuo greičiau skistos šalies atstatymui ir kompensacijoms karo aukoms, sakoma kreipimesi, kurį pasirašė tokios asmenybės, kaip Nobelio taikos premijos laureatai Shirin Ebadi ar Lechas Wałęsa, autoriai Elfriede Jelinek, Herta Müller ir Orhanas Pamukas, fizikai Reinhardas Genzelis, Ferencas Krauszas ir Rogeris Penrose‘as, chemikai Michaelis Levittas ir Gerhardas Ertlas, Nobelio medicinos premijos laureatė Christiane Nüsslein-Volhard bei ekonomistas Edmundas S. Phelpsas. Visų jų parašai yra po peticija, kuri neseniai Kyjive buvo perduota Ukrainos Nobelio taikos premijos laureatei Oleksandrai Matvijčuk.
Dėl Maskvai taikomų sankcijų šiuo metu yra įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko kapitalo, nurodoma peticijoje. Ši suma laikoma sąskaitose visame pasaulyje, tačiau pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) šalyse bei G7 grupės valstybėse, tokiose kaip Belgija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, JAV ir Didžioji Britanija. Šie pinigai generuoja papildomus milijardus iš palūkanų, tačiau vien tik jų reparacijoms neužteks.
Nobelio premijos laureatai ragina šalių vyriausybes leisti naudoti šias lėšas ir kalba apie nenuginčijamą ekstremalią situaciją. „Tikslas yra nutraukti karą, atkurti teisingą taiką ir suteikti Ukrainai ateities perspektyvą būsimoms kartoms. Mes savo balsais palaikome tai“, – sakoma kreipimesi.
Apie įšaldyto Rusijos turto naudojimą Ukrainos reikmėms diskutuojama jau seniai.
Praėjusią liepą ES, nepaisydama Maskvos kaltinimų lėšų nusavinimu, leido naudoti iš Rusijos turto gautas pajamas. 1,5 mlrd. eurų vertės palūkanų buvo skirta naujoms ginklų ir amunicijos siuntoms Ukrainai.
Ankstesniais Europos Komisijos duomenimis, ES yra įšaldyta apie 210 mlrd. Rusijos centrinio banko lėšų. Dėl tiesioginio Rusijos lėšų naudojimo būtų reikalingas sprendimas dėl nusavinimo.