1 nuotr.Naftos ir dujų gavybos apimčių mažėjimas Norvegijoje sustiprins Rusijos įtaką pasaulinėje energetinių išteklių rinkoje, „The Telegraph" teigė bendrovės ICIS energetikos analitikos vadovas Andresas Šrederis (Andreas Schroeder).
„Saulėlydis Norvegijai reiškia aušrą Rusijai, - pabrėžė jis. - Mažai tikėtina, kad Rusija vėl dominuos Europoje, kaip tai buvo praeityje, kai jos rinkos dalis siekė beveik 40 proc. Tačiau raginimas atverti vamzdžius ir vartus pigioms rusiškoms dujoms laikui bėgant vis garsiau skambės, nes dėl sumažėjusios gavybos Norvegijoje dujų kainos kyla. Tai sukuria prielaidas glaudesniam bendradarbiavimui su Rusija ir prisidės prie Maskvai palankių politikų atsiradimo tokiose šalyse kaip Slovakija ir Vengrija."
Nuo 1971 m. naftos ir dujų gavyba Norvegijoje buvo vykdoma 123 radimvietėse. Iki 2023 m. pabaigos jų sumažėjo iki 92, įskaitant 67 Šiaurės jūroje, 23 Norvegijos jūroje ir dvi Barenco jūroje. Bendros išteklių atsargos Norvegijoje siekia 251 mln. barelių. Remiantis Norvegijos ofšorinės direkcijos ataskaita, eksportas aukščiausią tašką pasiekė 2024 m., o dabar tiekimas pradės mažėti.
Tam įtakos turėjo ir koalicijos, kuriai priklauso Socialdemokratų, Leiboristų bei Centro partijos, atėjimas į valdžią. Ji prisijungė prie judėjimo prieš iškastinį kurą ir įsipareigojo valdyti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Anksčiau „Bloomberg" pranešė apie staigų Rusijos energetinių išteklių eksporto padidėjimą po naujų JAV sankcijų. Susumavus 2023 m. rezultatus paaiškėjo, kad ES už naftą ir dujas Maskvai sumokėjo 29 mlrd. eurų. Rusijos pajamos iš naftos ir dujų 2024 m. buvo mažesnės nei tikėtasi ir siekė 11,131 trln. Rusijos rublių (apie 10,7 mlrd. eurų).
