1 nuotr.Per pastaruosius penkerius metus branduolinius ginklus turinčios šalys trečdaliu padidino išlaidas atominių ginklų arsenalams, rodo pirmadienį paskelbtos dvi ataskaitos.
Remiantis nauju Tarptautinės branduolinių ginklų panaikinimo kampanijos (ICAN) pranešimu, devynios branduolinius ginklus turinčios pasaulio valstybės savo arsenalams pernai kartu išleido 91 mlrd. dolerių.
Šioje ir atskiroje Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaitoje sakoma, kad branduolinius ginklus turinčios valstybės smarkiai didina išlaidas, modernizuoja ir netgi dislokuoja naujus branduolinius ginklus.
ICAN vadovės Melissos Parke manymu, galima sakyti, kad vyksta branduolinio ginklavimosi varžybos. Wilfredas Wanas, SIPRI masinio naikinimo ginklų programos vadovas, perspėjo, kad „nuo šaltojo karo laikų dar neregėjome, kad branduoliniai ginklai atliktų tokį svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose“.
SIPRI duomenimis, iš tikrųjų šių metų pradžioje bendras numanomas branduolinių galvučių skaičius pasaulyje sumažėjo iki 12 121, palyginti su 12 512 prieš metus. Kai kurias senesnes kovines galvutes planuojama išmontuoti, tačiau 9 585 yra parengtos potencialiam panaudojimui – devyniomis daugiau nei prieš metus.
2100 branduolinių galvučių laikomos balistinėse raketose „didelės operatyvinės parengties“ būsenoje. Beveik visas šias galvutes turi Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija, tačiau pirmą kartą manoma, kad Kinija taip pat laiko parengtas kai kurias kovines galvutes, nurodė SIPRI.
„Nors branduolinių galvučių skaičius pasaulyje ir toliau mažėja, nes šaltojo karo laikų ginklai palaipsniui išmontuojami, deja, matome, kad veikti parengtų branduolinių galvučių skaičiaus kasmet didėja“, – sakė SIPRI direktorius Danas Smithas.
ICAN ataskaita parodė, kad vien 2023 m. visame pasaulyje išlaidos branduoliniams ginklams padidėjo 10,8 mlrd., 80 proc. šio padidėjimo tenka JAV. Ši šalis išleido branduoliniams ginklams 51,5 mlrd. JAV dolerių, „daugiau nei visos kitos branduolinius ginklus turinčios šalys kartu sudėjus“.
Antroje vietoje po JAV – Kinija, išleidusi 11,8 mlrd. JAV dolerių, trečia – Rusija (8,3 mlrd. JAV dolerių). Antrus metus iš eilės smarkiai augo ir Didžiosios Britanijos išlaidos – 17 proc. iki 8,1 mlrd. JAV dolerių.
2023 m. branduolinius ginklus turinčių valstybių, įskaitant Prancūziją, Indiją, Izraelį, Pakistaną ir Šiaurės Korėją, išlaidos šoktelėjo daugiau nei 33 proc. nuo 68,2 mlrd. JAV dolerių, išleistų 2018 m., kai ICAN pradėjo rinkti šiuos duomenis. Nuo to laiko branduolinės valstybės išleido 387 mlrd. dolerių šiems mirtiniems ginklams.
