respublika.lt

Pasaulyje vis daugiau žmonių patiria ekologinį nerimą: ketina atsisakyti ilgalaikių tikslų, tarp jų ir susilaukti vaikų

(64)
Publikuota: 2023 vasario 04 18:45:00, Justė Ancevičiūtė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Nauja apklausa rodo, kad beveik trečdalis žmonių svarsto atsisakyti svarbių gyvenimo tikslų dėl nerimo, kurį sukelia klimato kaita. Kito tyrimo rezultatai atskleidžia, kad dėl klimato kaitos keliamų padarinių net 40 proc. respondentų nenori turėti vaikų. Specialistai sako, kad kylantis nerimas dėl visuotinio atšilimo besikeičiančio pasaulio yra normali būsena ir tik retais atvejais tai gali pasiekti sutrikimo lygį. Visgi, savo ruožtu ekspertai ir klimato aktyvistai pabrėžia, kad ekologinis nerimas gali turėti ir teigiamų pasekmių planetai.

 

Žada atsisakyti ilgalaikių tikslų

Vien per praėjusius metus pasaulis susidūrė su rekordiniais karščiais, niokojančiais potvyniais Pakistane, sausra Rytų Afrikoje ir kt. Klimato krizei įsibėgėjant, o su ja dažnėjant ekstremaliems reiškiniams, gali būti vis sunkiau įsivaizduoti, kokia bus planetos ateitis. Toks neapibrėžtumas bei baimė, kad klimato kaitos situacija ir toliau blogės, vis daugiau žmonių kelia ekologinį nerimą, rašo „Euronews“.

Per pastaruosius trejus metus visame pasaulyje itin padaugėjo pranešimų apie ekologinio nerimo atvejus ypač dėl to, kad žiniasklaidoje vis dažniau skelbiama apie negailestingus klimato kaitos padarinius.

„Nebūtina išgyventi uraganą, kad pajustumėte nerimą dėl klimato kaitos, – sakė Stanfordo universiteto doktorantė Britt Wray, tyrinėjanti klimato kaitos poveikį psichikos sveikatai. – Ilgesnis uodų sezonas Pensilvanijoje, orkų išnykimas iš Puget Sound įlankos ar tiesiog skaitymas apie katastrofiškus potvynius Vokietijoje gali sukelti gilesnę emocinę reakciją į besikeičiantį klimatą.“

Nauja apklausa, kurioje dalyvavo 25 000 respondentų iš 25 šalių ir kurią atliko tyrimų bendrovė „Elabe“ bei vandens, atliekų ir energijos valdymo įmonė „Veolia“, atskleidė tokio nerimo mastą.

30 proc. pasaulio gyventojų jaučia nerimą dėl ateities, dažnai galvoja apie klimato kaitą ir svarsto galimybę atsisakyti ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, susilaukti vaikų. Lenkijoje, Indonezijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Meksikoje šis skaičius siekia 33, o Indijoje – net 58 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose didelį ekologinį nerimą teigė jaučiantys 25 proc. respondentų, nurodoma ataskaitoje.

Kito tyrimo, kurį 2022 m. atliko visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Globescan“ ir kuriame dalyvavo 29 293 respondentai iš 31 šalies, išvadose, rašoma, kad žmonės labiau nei bet kada anksčiau nerimauja dėl klimato kaitos, o šios problemos rimtumo suvokimas pasiekė precedento neturintį lygį.

65 proc. žmonių visame pasaulyje mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema. Tai yra didžiausias užfiksuotas skaičius nuo 2002 m., o nuo 2014 m. jis kasmet didėja.

Keturi iš dešimties (40 proc.) žmonių teigia, kad nenori arba nenorėtų turėti vaikų dėl klimato kaitos poveikio. Jaunesni nei 30 metų respondentai taip sako daug dažniau nei vyresnio amžiaus žmonės.

Jausti nerimą – normalu

Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Neringa Čėnaitė moksliniame straipsnyje „Ekologinės krizės įtaka vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai: ekologinis nerimas“ teigia, kad ekologinio nerimo terminu apibūdinamas įvairaus pobūdžio distresas (kenksmingas, trikdantis veiklą stresas – ELTA), kylantis reaguojant į aplinkosauginę krizę ir į su ja susijusias grėsmes.

2017 m. Amerikos psichologų asociacija ir ecoAmerica bendrame pranešime ekologinį nerimą apibrėžė kaip lėtinę aplinkos pražūties baimę.

N. Čėnaitė savo publikacijoje atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai bei jauni žmonės yra viena iš aktyviausiai aplinkosaugos srityje dalyvaujančių, tačiau kartu ir klimato krizės pažeidžiamiausių visuomenės grupių.

Psichiatrė, remdamasi kitų mokslininkų tyrimais, taip pat teigia, kad žmonių reakcija į klimato krizę gali pasireikšti įvairiai: nerimu, emociniu distresu, baime, liūdesiu, prislėgtumu, emociniu sustingimu, bejėgiškumu, beviltiškumu, nepasitenkinimu, pykčiu, kaltės jausmu. Daliai žmonių būdingas klimato kaitos neigimas, taip pat aprašoma ir psichikos sveikatos sutrikimų atvejų.

Gydytoja pabrėžia, kad ekologinis nerimas bei kiti jausmai yra normali reakcija į dėl klimato krizės besikeičiantį pasaulį, tačiau kai kuriais atvejais ši reakcija gali pasiekti sutrikimo lygį.

Kol kas Lietuvoje tyrimų apie tai, kokia dalis asmenų galimai jaučia ekologinį nerimą, nėra. Tačiau N. Čėnaitė atkreipia dėmesį, kad remiantis tarptautinėmis tendencijomis ir Lietuvoje egzistuojančiais aktyvizmo pavyzdžiais, galima daryti prielaidą, jog dalis mūsų šalyje gyvenančių vaikų ir jaunimo yra susirūpinę ekologine krize, patiria ekologinį nerimą.

Psichoterapeutė Caroline Hickman, kuri specializuojasi ekologinio nerimo srityje, sako, kad nerimauti dėl planetos būklės yra visiškai normalu, tačiau pasinėrimas į neviltį ir klimato doomizm'ą (nusiteikimą, kad dėl visuotinio atšilimo jau nieko padaryti nebegalima ir kad labai tikėtina, jog žmonija išnyks – ELTA) nėra išeitis, rašo „BBC News“.

Bato universiteto Didžiojoje Britanijoje aplinkos psichologė profesorė Lorraine Whitmarsh teigia, kad nors susirūpinimas dėl klimato kaitos yra didelis, ypač tarp jaunų žmonių, daugumai asmenų jis nevirsta alinančia būsena, dėl kurios reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

Turi ir teigiamų pasekmių

Vis dėlto kai kurie ekspertai ir klimato aktyvistai teigia, kad nerimas dėl klimato iš tikrųjų gali būti gera žinia planetai, praneša „BBC News“.

„Žmonės, kurie tikrai yra informuoti apie klimato kaitą ir yra sąmoningi dėl klimato krizės, gali būti labiau motyvuoti imtis veiksmų“, – sako L. Whitmarsh.

Jos atliktas tyrimas parodė, kad susirūpinimas klimato kaita yra susijęs su efektyviais žmonių veiksmais, įskaitant anglies dioksido pėdsako mažinimą, mažinant atliekų kiekį arba perkant naudotus daiktus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
3
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (64)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+16 +23 C

+14 +23 C

+26 +30 C

+19 +29 C

+24 +26 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-4 m/s