1 nuotr.Prancūzijos parlamento žemieji rūmai antradienį per pirmąjį svarstymą patvirtino įstatymo projektą dėl teisės numirti. Tai pirmasis žingsnis ilgai trunkančiame procese siekiant suteikti pacientams medicinos pagalbą, kad jie galėtų baigti gyvenimą aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis.
Prezidento Emmanuelio Macrono remiamą įstatymą patvirtino iš viso 305 įstatymų leidėjai, bet jam prieštaravo kai kurios konservatorių grupės, 199 deputatai balsavo prieš įstatymo projektą. Visos parlamentinės frakcijos leido savo nariams balsuoti pagal asmeninius įsitikinimus ir be partijų suvaržymų.
E. Macronas antradienį gyrė „svarbų žingsnį“ šiame „brolystės kelyje“. „Nacionalinės Asamblėjos balsavimas dėl teisės aktų, susijusių su paliatyviosios slaugos plėtra ir asistuojama mirtimi yra svarbus žingsnis“, – socialiniame tinkle X sakė E. Macronas. „Su pagarba atsižvelgiant į jautrumą, abejones ir viltis, pamažu atsiveria brolybės kelias, kurio tikėjausi“, – parašė jis.
Nacionalinėje Asamblėjoje antradienį patvirtintas įstatymo projektas yra tik pirmasis etapas, dar turės būti balsuojama Senate, parlamento aukštuosiuose rūmuose. Galutinai priėmus įstatymą, Prancūzija prisidės prie nedidelės Europos šalių grupės, kuriai priklauso Vokietija, Ispanija, Austrija ir Šveicarija, priėmusios teisės aktus, reglamentuojančius teisę į asistuojamą mirtį.
Prancūzijoje per debatus dėl šio įstatymo jis buvo vadinamas „pagalba numirti“, o ne „asistuojama savižudybe“ ar „eutanazija“. Sveikatos apsaugos ministrė Catherine Vautrin savaitgalį pareiškė, kad „prancūziškasis asistuojamos mirties modelis“ bus „griežtas ir atidžiai prižiūrimas“.
Įstatymui griežtai prieštarauja senas katalikiškas tradicijas turinčios šalies religiniai lyderiai ir daug sveikatos priežiūros darbuotojų. Ministras pirmininkas Francois Bayrou, pamaldus katalikas, antradienį pareiškė, kad susilaikytų, jei būtų deputatas.
Pagal įstatymą asistuojama mirtis būtų leidžiama tik esant „pažengusiai“ ligos stadijai, kuri apibrėžiama kaip „negrįžtamas procesas, kuriam būdinga blogėjanti sergančiojo sveikatos būklė, daranti įtaką jo gyvenimo kokybei“.
Iki šiol skausmų kankinami prancūzai pacientai, norintys nutraukti savo gyvenimą, turėjo keliauti į užsienį, įskaitant kaimynę Belgiją. Dabartiniai Prancūzijos teisės aktai leidžia pasyvią eutanaziją, pavyzdžiui, atsisakyti dirbtinio gyvybės palaikymo, o nuo 2016 m. gydytojai taip pat turi teisę sukelti „gilią ir nuolatinę sedaciją“ nepagydomai sergantiems ir skausmų kankinamiems pacientams. Tačiau aktyvi eutanazija, kai gydytojai pacientams skiria mirtinas vaistų dozes, tebėra neteisėta.
