1 nuotr.Rašytojas Laurent'as Mauvignier antradienį laimėjo aukščiausią Prancūzijos literatūros apdovanojimą – Goncourt'ų premiją. Jis ją pelnė už savo šeimos sagą, apimančią XX amžių ir pasakojančią apie jo močiutę, apkaltintą kolaboravimu per Antrąjį pasaulinį karą.
Žiuri pakako vos vieno balsavimo rato, kad išrinktų 58 metų rašytoją už jo kūrinį „La Maison Vide“ („Tušti namai“), įkvėptą vaikystėje girdėtų istorijų apie tėvo šeimą.
„Esu be galo laimingas“, – sakė L. Mauvignier, atsiimdamas premiją. Tai „didžiulis atlygis, nes tai knyga, atėjusi iš vaikystės ir apimanti kelias kartas“, pridūrė jis.
Prestižinę Goncourt'ų premiją laimėjęs autorius paprastai parduoda šimtus tūkstančių knygų. Tačiau prizinis fondas yra menkas 10 eurų čekis, paprastai įrėminamas ant sienos, o ne išgryninamas.
L. Mauvignier užaugo darbininkų klasės šeimoje Turene, kaimiškame Vakarų Prancūzijos regione. Knygoje „Tušti namai“ pasakojama apie kelias kartas, gyvenančias įsivaizduojamame Tureno miestelyje, labai panašiame į tą, kuriame jis pats užaugo.
„Manau, kad mano šeimos istorija labai panaši į milijonų prancūzų, su savo šešėliais ir šlovingomis akimirkomis“, – sakė rašytojas.
Istorija prasideda pasakojimu apie jauną moterį, priverstą ištekėti už vyro, kurio ji nemyli, ir atsisakyti svajonių tapti profesionalia pianiste. Šioje nelaimingoje santuokoje 1913 m. gimusi mergaitė buvo paslaptingoji rašytojo močiutė Marguerite.
Praėjusį mėnesį radijui „France Inter“ L. Mauvignier sakė, kad apie Marguerite išgirdo iš savo motinos, nes jo tėvas priklausė nekalbių vyrų kartai. Rašytojas sakė vaikystėje sužinojęs, kad jo tėvas matė, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jo motinai Marguerite buvo nuskusta galva. Tuo metu tai buvo įprasta bausmė moterims, kaltinamoms bendradarbiavimu su naciais, kai vokiečiai buvo okupavę Prancūziją.
L. Mauvignier sakė, kad tas prisiminimas jį persekiojo nuo vaikystės. Antradienį rašytojas teigė gavęs daugybę žinučių iš skaitytojų, kuriems ši istorija, regis, rūpėjo beveik labiau nei jam pačiam.
Kelios L. Mauvignier ankstesnės knygos, įskaitant trilerį „Gimtadienio vakarėlis“, kurio veiksmas vyksta Prancūzijos kaime, yra išverstos į anglų kalbą. Jis taip pat parašė romaną „Žaizda“, tyrinėjantį Alžyro karo už nepriklausomybę palikimą. Romano „Minioje“ veiksmas vyksta prieš 1985 m. Belgijos stadione įvykusią futbolo sirgalių spūstį, per kurią žuvo 39 žmonės.
Dėl Goncourt'ų premijos L. Mauvignier varžėsi su kitu prancūzų rašytoju ir scenaristu Emmanueliu Carrere‘u, iš Mauritanijos kilusia rašytoja Nathacha Appanah ir belgų autore Caroline Lamarche.
