2 nuotr.Kai kurios valstybės institucijos ir politikai oficialiuose tinklalapiuose jau ėmė tikrinius daiktavardžius rašyti iš mažųjų raidžių: rusija, baltarusija, putinas ir pan. Taip bandoma pažeminti nepatinkančias šalis bei politikus, nors oficialiai lietuvių kalbos taisyklės nepakeistos. „Vakaro žinios" aiškinosi, ar būtų užskaityta kaip klaida, jei moksleivis per egzaminus taip bandytų išreikšti savo poziciją ir nepatinkančius tikrinius daiktavardžius parašytų iš mažųjų raidžių.
Populiarėja mažosios raidės
„2022 m. paženklinti šokų ženklu - visų pirma brutalios rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir tiek mūsų šalies, tiek viso pasaulio ekonomikų energetinio šantažo", - taip Lietuvos banko pranešimo Seimui įžangoje rašo Centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Ir tai tikrai nėra žiopla klaida. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos bankas visuose pranešimuose dviejų kaimynių pavadinimus rašo iš mažųjų raidžių.
‘'Mokėjimo paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 200 finansų rinkos dalyvių. Lietuvos banko duomenimis, finansų rinkos dalyviai nėra priėmę bendro sprendimo dėl mokėjimų, susijusių su rusija ar baltarusija, todėl kilus klausimų, ar konkreti finansų įstaiga teikia tokias paslaugas, derėtų kreiptis į ją tiesiogiai", - dėstoma Lietuvos banko pranešime.
Kai kurios institucijos irgi Rusiją bei Baltarusiją rašo iš mažųjų raidžių, tiesa, ne visos, kai kurie parlamentarai pranešimuose spaudai Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną irgi pateikia kaip putiną. Tačiau Aliaksandras Lukašenka vis dar dažniausiai būna Lukašenka, o ne lukašenka.
Į tai atkreipė dėmesį „Vakaro žinių" skaitytoja Morta, kurios sūnus pavasarį kaip tik laikys valstybinius brandos egzaminus. Moteriai neramu, ar egzaminų vertintojai neužskaitys klaidos, jei moksleivis rašinyje tikrinius daiktavardžius parašys iš mažųjų raidžių. Mat oficialus sprendimas nepriimtas, o valstybinės institucijos jau pratina vaikus prie naujų „taisyklių".
Ukraina nusprendė oficialiai
O štai Ukrainoje viskas yra aiškiau, nes ten analogiškas sprendimas yra priimtas.
Žodžių „rusija", „maskva" ir pan. rašymas iš mažosios raidės neoficialiuose tekstuose Ukrainoje nebus laikomas klaida. Tai praėjusią savaitę pranešė portalas „rbc.ua", remdamasis Nacionaline valstybinės kalbos standartų komisija.
Komisija pažymėjo, kad pavadinimų „rusijos federacija", „rusija", „maskva", „maskovija", „maskvos carystė", „rusijos imperija", „rusijos federacijos valstybės dūma" ir panašių terminų rašymo iš mažosios raidės galima nekvalifikuoti kaip nukrypimo nuo ukrainiečių kalbos normų neoficialiuose tekstuose.
Daugybė klausimų
Pasak skaitytojos Mortos, jos sūnus yra karštas Rusijos agresijos Ukrainoje priešininkas, todėl, matydamas oficialių Lietuvos institucijų pavyzdį, pasitaikius progai per egzaminą tikrai bandys išreikšti panieką šiai šaliai bei jos prezidentui.
„Bet ar tai nebus laikoma rašybos klaida? Ar tikrai moksleiviams galima tokiu būdu pareikšti savo pilietinę poziciją? Juk gal kam nors nepatinka ir, tarkime, kai kurie Lietuvos politikai. Ar, pavyzdžiui, tada galima rašyti ir landsbergis, paksas arba juknevičienė? Gal tada ir nepatinkančių partijų pavadinimus galima rašyti iš mažųjų raidžių?", - teiravosi „Vakaro žinių" skaitytoja.
Aiškaus atsakymo nėra
Su šiais klausimais kreipėmės į egzaminus organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorę Rūtą Krasauskienę. Tačiau aiškiau nepasidarė.
„Net nežinau, ką jums atsakyti. Galbūt tai būtų traktuojama kaip nuomonės išreiškimas. Egzaminų vertinimo instrukcijos yra rengiamos ir kai iškyla štai tokios situacijos, Vertinimo komisija priima sprendimą - ne pati agentūra, o Vertinimo komisija. Ir kalbininkai", - dėstė R.Krasauskienė.
Anot jos, vertinimo instrukcijos paskelbiamos prieš egzaminus, kad moksleiviai žinotų, kaip tam tikrose situacijoje reikia elgtis.
„O jei iškyla nenumatyti atvejai, neaptarti iš anksto paskelbtose instrukcijoje, buriama Nenumatytų atvejų komisija. Negaliu vienareikšmiškai atsakyti, kaip būtų vertinama. Reikėtų į kalbininkus kreiptis, būtų tai klaida ar ne. Manyčiau, kad yra kalbos taisyklės ir jų reikėtų laikytis. Aš asmeniškai nei palaikyčiau, nei nepalaikyčiau pozicijos, kad nepatinkančių žmonių pavardes galima rašyti iš mažųjų raidžių. Tai turi spręsti komisija kiekvienu atveju", - aptakiai dėstė R.Krasauskienė.
Tačiau skaitytoją Mortą toks paaiškinimas apstulbino.
„Kaip galima naujas vertinimo instrukcijas paskelbti tik prieš egzaminą? Juk vaikai mokosi 12 metų pagal vienas taisykles. Ir jie prieš egzaminus turės laiko bei galimybių sužiūrėti, ar nėra priimta kokių nors naujų instrukcijų?" - stebėjosi dienraščio skaitytoja.
Stilistikos reikalas
Paklausėme R.Krasauskienės patarimo ir kreipėmės į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką Audrių Valotką.
„Bandymas taip sumenkinti valstybę ar politiką yra ne kalbos ir kalbininkų reikalas, o etikos ir to, kuris rašo. Jei žmogus arba institucija nori taip išreikšti savo poziciją ir rašyti iš mažosios raidės, tegul taip ir rašo. Tokius dalykus reglamentuoja stilistika. Jei yra kažkokia stilistinė motyvacija, jei autorius gali pagrįsti, jei tai tinka kontekste, tai stilistinė raiška gali būti pati įvairiausia: net ir aukštyn kojomis raides galima parašyti arba žodį atbulai. O mokyklose įvertinti... Tai - metodikos klausimas, tačiau mokyklos tokius dalykus paprastai vertina konservatyviai. Todėl aš moksleivių vietoje pernelyg nerizikuočiau", - kalbėjo A.Valotka.
Anot jo, nebūtina iš visko daryti taisyklės, todėl nereikėtų stebėtis, kad Putinas jau dažnai „pavirsta" putinu, o Hitleris taip ir liko Hitleriu.
„Tai nėra tradicinis atvejis, tai - individualus atvejis. Autorius, manyčiau, gali pasirinkti - kad ir vieną mažąją raidę rašyti, o kitą - didžiąją. Tai - jo individualus stilistinis sprendimas. Manau, kad į tai kalbininkams iš viso nėra ko kištis. O jei kažkam kyla klausimas dėl institucijos darbuotojo etikos taip rašant - tegul kreipiasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją", - pusiau juokais teigė A.Valotka.
Tinka ir rusiškas keiksmažodis
Jau rimčiau jis pridūrė, kad kalba - būtent tas dalykas, per kurį lengviausiai ir įtikinamiausiai galima išreikšti savo poziciją, pažiūras.
„Aišku, galima pažiūras išreikšti ir apsirengimu ar nusirengimu viešoje vietoje, užrašais ant savo automobilio. Tačiau dažniausiai žmonės savo pažiūras reiškia per kalbą. Nieko keisto, jei konkretaus Lietuvos politiko nemėgstantis žmogus jo pavardę parašys iš mažosios raidės. Tai - tarsi atsainaus požiūrio į jį parodymas. Jei žmogus randa tokį grafinį sprendimą, tai kodėl negalėtų jo pateikti?" - retoriškai klausė A.Valotka.
Anot jo, net ir išgarsintas rusiškas posakis su keiksmažodžiu, skirtas Rusijos laivui, gali būti naudojamas, jei yra tinkamas kontekstas ir neperlenkiama lazda.
„Visada reikia žiūrėti į kontekstą. Jei yra žudomi žmonės, prievartaujamos moterys, griaunama visa šalis, tai kažkoks rusiško keiksmažodžio parašymas yra visiška smulkmenėlė. Aišku, kartais yra perspaudžiama. Pavyzdžiui, mūsų inspekcija iš Klaipėdos buvo gavusi skundą dėl tokio užrašo ant tvoros. Bet tai - etikos klausimas, tai nėra kalbos inspekcijos sritis. Inspekcija niekada niekur nesikiša, jei tai nėra jos sritis", - reziumavo A.Valotka.
Faktai
Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi birželį buvo sukvietę politikus, istorikus, filosofus, kalbininkus ir kitus ekspertus, kad pasitartų, kaip reikėtų pervadinti Rusiją - galbūt Rosija, Maskovija ar dar kitaip. Svarbu, kad žodis būtų nemalonus patiems Rusijos gyventojams, palaikantiems karą Ukrainoje. Pasak Ateities komiteto pirmininko politologo prof. Raimundo Lopatos, toks Rusijos pervadinimas būtų informacinio karo manevras, kiti pridūrė, kad tai būtų ir patrolinimas, „priešo pažeminimas", tačiau ne visi sutiko, kad tai būtų solidu ar veiksminga.
