1 nuotr.Patvirtintas atnaujintas geografinių koordinačių taškų sąrašas, nustatantis bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros plotis, gretima šalies zona netoli žemyninės pakrantės ir Rusijos salos Baltijos jūroje, padėtį. Dokumentas skelbiamas oficialios ir teisinės informacijos portale.
Remiantis nutarimu, 1985 m. sausio 15 d. patvirtintas koordinačių sąrašas pripažįstamas nebegaliojančiu.
Naujajame sąraše yra aštuonių Baltijos jūros salų koordinatės, taip pat pakrantė į šiaurę nuo Narvos upės žiočių.
Atsižvelgiant į pakeitimus, Gynybos ministerija turės paskelbti atnaujintą sąrašą „Pranešimuose jūrininkams" bei iš naujo išleisti jūrinius navigacinius žemėlapius.
Užsienio reikalų ministerija turės JT pateikti kiekvieno pataisyto žemėlapio kopiją.
„Roskadastr" į pokyčius privalės atsižvelgti kuriant ir iš naujo spausdinant žemėlapius.
NATO generalinis sekretorius Markas Riūtė (Mark Rutte) birželio pradžioje Baltijos ir Juodąją jūras pavadino „NATO regionais" bei pareiškė, kad Šiaurės Atlanto Aljansas juose yra pasirengęs duoti destruktyvų" atsaką į bet kokias nenumatytas aplinkybes.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško nurodė, kad Aljanso karinio jūrų laivyno manevrai „Baltops 2025" Baltijos jūroje yra NATO pasirengimo potencialiam konfliktui dalis, nes šių pratybų tikslas - kovoti su tokiu priešininku, koks yra Rusija.
2022 m. rugpjūtį Estijos gynybos ministras Hano Pevkuras (Hanno Pevkur) papasakojo, kad Estija ir Suomija susitarė integruoti savo pakrančių apsaugos sistemas.
Pasak jo, Estijos ir Suomijos priešraketinės gynybos sistemų derinys leidžia uždaryti Suomijos įlanką Rusijos karo laivams.
„Baltijos jūra taps NATO vidaus jūra, kai Suomija ir Švedija įstos į NATO. Situacija keisis, lyginant su ta, kokia ji yra šiandien", - tuomet sakė ministras.
H.Pevkuras taip pat pridūrė, kad Baltijos jūros regionas yra bendra gynybos zona. Jo nuomone, neįmanoma parengti Estijos gynybos plano neatsižvelgiant į Suomijos gynybą.
Baltops yra kasmetinės karinės pratybos, kurias nuo 1971 m. Baltijos jūroje ir aplinkiniuose regionuose rengia ir remia Jungtinių Valstijų karinių jūrų pajėgų Europoje vadas.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, šiais metais 54-ąjį kartą organizuotose pratybose dalyvavo daugiau kaip 50 karo laivų, virš 25 orlaivių ir apie 9 tūkst. karių iš Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos ir Vokietijos.
Šiais metais Lietuva į ,,Baltops 25" pratybas delegavo tris Karinių jūrų pajėgų laivus - štabo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis", priešmininį laivą „Kuršis" ir patrulinį laivą „Dzūkas".
Pratybos vyko birželio 3-20 dienomis.
