1 nuotr.Gruodžio 5 d., Rusijos nacionalinės valiutos kursas buvo apie 104 rubliai už 1 JAV dolerį, praėjusią savaitę jis siekė 113 rublių. Kaip atsakomąją priemonę į kurso smukimą, lapkričio 27 d. Rusijos centrinis bankas paskelbė nutraukiantis užsienio valiutos pirkimą, taip bandydamas sustiprinti rublį ir sumažinti spaudimą finansų rinkoms.
Smukimo priežastys
Dabartinis rublio kritimas prasidėjo vasaros pabaigoje, kai ėmė mažėti naftos kainos. Tai paveikė biudžeto pajamas iš svarbiausios Rusijos eksporto prekės ir paveikė ekonomiką, kurią daugelis ekspertų vadina „karine", ir kuriai jau tenka kovoti su infliacija.
Per pastaruosius 18 mėn. Rusija, bandydama įgyti pranašumą kare, smarkiai padidino išlaidas gynybai. Nuo 2021 m. asignavimai padidėjo daugiau nei trigubai, 2025 m. biudžete jie sieks rekordinius 102 mlrd. eurų, kas yra 25 proc. daugiau nei prieš metus. Remiantis Rusijos centrinio banko skaičiavimais, infliacija šiais metais bus 8,5 proc., kas yra dvigubai daugiau nei siekiama. Palūkanų norma irgi šoko į rekordines aukštumas - spalį ji siekė 21 proc. Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina užsiminė, kad ji dar gali būti didinama, o infliacija Rusijoje iki 4 proc. sumažės ne anksčiau antrosios 2026 m. pusės.
Stebėtojai pastarųjų dienų staigų rublio kritimą sieja su sankcijomis, kurias JAV lapkričio 21 d. įvedė „Gazprombank". Šis bankas buvo viena iš nedaugelio didelių finansinių struktūrų, kuriai nebuvo taikomi apribojimai, buvo pagrindinė mokėjimų už Rusijos energijos išteklius platforma bei šalies vartai į pasaulinę finansų sistemą. Uždraudus „Gazprombank" naudotis JAV dominuojama pasauline finansų sistema, apribotos Kremliaus galimybės finansuoti kariuomenę ir gauti pajamų iš eksportuojamų prekių, įskaitant dujas, iš likusių Europos klientų, tokių kaip Slovakija ir Vengrija. Beje, pastaroji jau prašo Vašingtono atšaukti sankcijas minėtam bankui.
Krisas Viferis (Chris Weafer), ilgai Rusijoje dirbęs investicijų konsultantas, mano, kad sankcijos „Gazprombank", jei nebus rasta išeičių arba jei JAV nesuteiks kai kurioms šalims išimčių, gali turėti rimtų pasekmių Rusijos biudžetui.
Maskvos ekonomistas Olegas Buklemiševas nurodė, kad naujausi įvykiai atspindi spaudimą, su kuriuo Rusijos ekonomika susidūrė po invazijos į Ukrainą. „Šaliai kenčiant nuo Vakarų sankcijų ir keičiant eksporto bei importo kryptis, patiriamos milžiniškos logistikos bei pardavimo išlaidos. Naivu tikėtis, kad esant tokios sąlygoms valiuta sustiprės", - sakė ekonomistas.
Kritimas ir ekonomikos būklė
Kadangi Rusija smarkiai padidino išlaidas gynybai, ekspertai perspėjo apie ekonomikos perkaitimo pavojų. Nors šalies BVP auga, o nedarbas yra rekordiškai žemas, infliacinis spaudimas stiprėja. Atsižvelgiant į rimtą darbo jėgos trūkumą, kurį sukėlė mobilizacija ir tai, jog dėl karo šalį paliko daugiau nei milijonas žmonių, realus darbo užmokestis šalyje rugsėjo mėnesį padidėjo 8, 4 proc. metine išraiška. Dėl didėjančių namų ūkių pajamų ir išlaidų labai padidėjo svarbiausių vartojimo prekių kainos ir padažnėjo jų vagystės.
Kas toliau?
Centrinis bankas paaiškino, kad sprendimas - nustoti pirkti užsienio valiutą, priimtas siekiant sumažinti finansų rinkų kintamumą (volatility - angl.). Ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas nurodė, kad rublio kurso svyravimą sukėlė JAV dolerio stiprėjimas ir nerimas rinkoje po to, kai JAV įvedė sankcijas „Gazprombank". Visgi jis patikino, kad situacija netrukus stabilizuosis.
Pasak K.Viferio, Rusijos Vyriausybė rublio kritimą mato kaip galimybę konvertuoti pajamas iš užsienio valiutos į kuo daugiau rublių, tikėdamasi biudžeto augimo 2025 m. Valdžia taip pat gali įžvelgti privalumų, kad eksporto prekės, tokios kaip trąšos, potencialiems užsienio pirkėjams pigs.
Be to, nepaisant niūrių prognozių, Rusijos ekonomika išgyveno. Kai JAV, ES ir JK po 2022 m. vasario įvedė sankcijas, Vakarų lyderiai teigė, jog tai suduos galingą smūgį Rusijai. Tačiau didžiulės naftos ir dujų atsargos garantavo jai didžiules pajamas, o galimybė apeiti sankcijas leido išlaikyti aukštą pajamų lygį didžiąją 2023 m. dalį.
Nepaisant to, kad Rusijai prireikė laiko rasti būdų, kaip apeiti apribojimus, ji sugebėjo tai padaryti. Ir, galbūt apeis sankcijas „Gazprombankui". Be to, Europos šalims atsisakius rusiškų išteklių, Maskva išplėtė prekybą su Kinija, Indija ir kitomis valstybėmis.
Bet visgi Rusija turi pagrindo nerimauti. Naftos kainų kritimas smogė svarbiausiam jos pajamų šaltiniui, o naujausi duomenys rodo, jog ekonomika perkaista iki finansiniam stabilumui pavojingo lygio. Visa tai verčia Kremlių kuo greičiau perimti situacijos kontrolę. Silpnas rublis apsunkins valdžios institucijų kovą su infliacija, teigia K.Viferis ir primena, kad kiekvieną kartą, kai rublis krisdavo, Vyriausybė įsikišdavo ir taisydavo valiutos kursą, kas turėtų nutikti ir šį kartą.
