Sakartvelo valdžia nusprendė griežtinti bausmes už gatvių protestus

Pagal siūlomas pataisas, vietoj piniginių baudų mitingų dalyviams nuo šiol gresia administracinis areštas iki 60 dienų, o pakartotiniai pažeidimai gali užtraukti baudžiamąjį persekiojimą.

Valdžia sako, kad šiomis priemonėmis siekiama sustiprinti viešąją tvarką, tačiau opozicijos jėgos ir žmogaus teisių grupės mano, kad toks žingsnis yra rimtas susirinkimų laisvės apribojimas.

Konkrečios naujovės numato griežtas sankcijas už įvairias protesto formas. Veido dengimas kauke, ašarinių dujų balionėlių turėjimas ar transporto kelių blokavimas nuo šiol bus baudžiamas 15 d. areštu.

Akcijų organizatoriams šis laikotarpis pailgės iki 20 d.

Dalyvavimas mitinge po oficialaus reikalavimo jį nutraukti užtrauks areštą iki 60 d., net jei anksčiau nebuvo padaryta pažeidimų.

Panaši bausmė numatyta už ginklų, pirotechnikos ar kitų daiktų, galinčių pakenkti žmonių sveikatai, turėjimą.

Pakartotiniai atvejai bus traktuojami kaip kriminaliniai nusikaltimai, su galimu laisvės atėmimu iki vienerių metų, o už trečią ir vėlesnius pažeidimus - iki dvejų metų.

Be to, planuojama įvesti atsakomybę už pakartotinius teisėsaugos pareigūnų įžeidimus ar nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams.

Šalies ministras pirmininkas Iraklis Kobakhidzė pareiškė, kad reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus daromų pažeidimų bendrininkus, pabrėždamas, kad net pasyvus dalyvavimas neteisėtuose veiksmuose yra įstatymo pažeidimas.

Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis išreiškė įsitikinimą, kad naujos priemonės padės išvengti situacijų, kai 20 žmonių „prievartauja" miestą, kuriame gyvena pusantro milijono gyventojų.

Iniciatyva buvo atsakas į užsitęsusius protestus, kurie prasidėjo dar 2024 m. po valdžios sprendimo įšaldyti stojimo į ES derybas ir periodiškai įsiplieskė su nauja jėga.

Nepaisant ankstesnių sugriežtinimų, įskaitant draudimus mūvėti kaukes, naudoti pirotechniką ir blokuoti kelius, protestai, reikalaujantys pirmalaikių rinkimų ir politinių kalinių paleidimo, tęsėsi.

Ypatingą įtampą sukėlė spalio 4 d. įvykiai, kuriuos valdžia kvalifikavo kaip bandymą įvykdyti valstybės perversmą.

Apie 30 Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų griežtai sukritikavo įstatymų pakeitimus, apibūdindami juos kaip de facto taikių protestų draudimą ir demokratinių institucijų išardymą.

Bendrame pareiškime žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad iniciatyva kelia grėsmę visiems piliečiams, norintiems išreikšti nesutikimą su socialinėmis ar politinėmis problemomis, prieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai.