1 nuotr.Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkai išanalizavo, kaip po branduolinių sprogimų susidarę dideli pelenų kiekiai paveiktų saulėtų dienų skaičių Žemėje ir kokią įtaką tai turėtų žemės ūkio gamybos apimtims, praneša „Risk Analysis".
Pasak mokslininkų, po potencialaus visapusiško karo tarp Rusijos ir NATO į atmosferą galėtų išsiskirti apie 150 teragramų suodžių, kas atitiktų didžiosios dalies pasaulyje esančių kovinių branduolinių galvučių detonacijos pasekmes.
Jeigu taip nutiktų, per kelerius artimiausius metus pasaulinė žemės ūkio gamyba sumažėtų 80 proc., o šiaurinio pusrutulio šalyse jos iš viso nebeliktų.
Mokslininkai padarė išvadą, kad salų ar pusiasalių valstybių gyventojai turėtų daugiau galimybių išsaugoti žemės ūkį ir išgyventi branduolinę žiemą.
Tokioms priskiriamos Naujoji Zelandija, Australija, Islandija, Vanuatu ir Saliamono Salos.
Šios šalys, nepaisant to, jog atmosferos temperatūra ir Žemę pasiekiančių Saulės spindulių kiekis sumažėtų, galėtų ir toliau gaminti pakankamą žemės ūkio produktų kiekį.
