9 nuotr.Prancūzijoje nerimstant aistroms dėl planuojamos pensijų reformos, į gatves išėjo ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Pastarieji reikalauja sąžiningesnių atlyginimų. Protesto akcija, reikalaujant šalies vyriausybės laikytis neutraliteto, buvo surengta Austrijoje.
Prancūzai nepritaria pensijų reformai
Antradienis Prancūzijoje buvo dar viena diena, kai prieš planuojamą pensijų reformą nukreipti masiniai protestai ir demonstracijos antrą kartą šiemet visoje šalyje sutrikdė transporto eismą. Į gatves protestuoti prieš planus padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų išėjo apie milijonas žmonių.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje mobilizuota apie 11 tūkst. policininkų, Paryžiuje dislokuoti 4 tūkst. pareigūnų. Baiminamasi, kad keli šimtai ekstremistų gali sukelti neramumus sostinėje.
Sausio 19 d. apie 1,1 mln. žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš ruošiamas permainas. Tai buvo didžiausias protestas nuo pastarojo pensijų reformos etapo 2010 metais.
Milijonai žmonių antradienį turėjo ieškoti alternatyvių transporto priemonių, dirbti iš namų arba pasiimti laisvą dieną mokyklinio amžiaus vaikų priežiūrai, kadangi tarp streikuojančiųjų buvo nemažai transporto ir švietimo sektorių darbuotojų. Kai kurie teigė, kad protestuojama ne tiek dėl pensijų, o dėl to, „kokios visuomenės norime".
Sostinės transporto operatorė RATP pranešė, kad dauguma Paryžiaus metro ir priemiestinių geležinkelių paslaugų buvo griežtai apribotos. Geležinkelių bendrovė SNCF informavo, kad sutriko tarpmiestinės kelionės, nes išvažiavo tik vienas iš trijų greitųjų traukinių. Mažiau buvo paveiktos kelionės oro transportu. Nacionalinė oro vežėja „Air France" pranešė atšaukusi vieną iš 10-ies trumpųjų ir vidutinio nuotolio skrydžių, tolimųjų skrydžių protestai nepaveikė.
Protesto judėjimą remia 61 proc. prancūzų, parodė pirmadienį paskelbta „OpinionWay" apklausa. Labiausiai žmonės nepatenkinti pensinio amžiaus kėlimu, bet reforma numato didinti ir būtinąjį stažą, kad norėdami gauti visą pensiją darbuotojai ilgiau mokėtų įmokas.
Prancūzijoje pensinis amžius valstybinei pensijai gauti yra mažiausias tarp didžiųjų Europos valstybių. Vyriausybė pareiškė, kad pokyčiai būtini siekiant garantuoti būsimą pensijų sistemos finansavimą, kitaip per ateinančius kelerius metus sistema patirs deficitą. Oponentai tikina, kad jokios bėdos negresia, išlaidos pensijoms „nėra nekontroliuojamos", pinigų pakanka. Tačiau ministrė pirmininkė Elizabeta Borne (Elisabeth Borne) teigė, kad pensinio amžiaus didinimas būtinas ir dėl to deramasi nebus.
Siūlomą įstatymą pirmadienį pradėjo nagrinėti parlamento komitetai. Kairiųjų opozicija pateikė daugiau nei 7000 įstatymo projekto pataisų.
Britanijoje - masiniai darbuotojų streikai
Didžiojoje Britanijoje trečiadienį prasidėjo masiniai darbuotojų streikai, kuriuose dalyvauja apie pusė milijono žmonių.
Kaip pranešama, šios akcijos, be kita ko, smarkiai paveikė švietimo įstaigas ir viešąjį transportą. Teko uždaryti tūkstančius mokyklų, o kai kurių vaikų tėvai apie galutinius pedagogų planus sužinojo tik trečiadienio rytą. Atitvarai išdygo palei daugybę geležinkelių stočių, valstybinių įstaigų ir universitetų.
Streikų organizatoriai tikino sulaukiantys stipraus visuomenės palaikymo. Trečiadienio akcijose, kurios žymi intensyviausią streikų dieną per dešimtmetį, buvo atstovaujamos septynios profsąjungos. Visų jų nariai streikavo reikalaudami sąžiningesnių atlyginimų.
Šalies Profsąjungų kongreso (TUC) generalinis sekretorius Polas Novakas (Paul Novak) tvirtino turįs vilčių, kad naujausios akcijos pasiųs aiškią žinutę vyriausybei.
Negana to, pastaruoju metu šalyje taip pat auga nepasitenkinimas dėl politikų planų priimti prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris užtikrintų, kad streikų metu vis vien būtų galima pasiekti dalį paslaugų. Premjerui ketinama įteikti šiam teisės aktui prieštaraujančią peticiją, kurią pasirašė daugiau negu 200 tūkst. visuomenės narių.
Pasisakė už neutralitetą
Piketuojama trečiadienį buvo ir Austrijos sostinėje Vienoje. Tiesa čia į protesto akciją susirinko tik kelios dešimtys žmonių, pranešė „RIA Novosti".
Akcijos dalyviai surengė mitingą ties centriniu energetikos koncerno „Wien Energie" biuru. Jie pasisakė prieš smarkiai išaugusias elektros energijos kainas. Nešini Austrijos vėliavomis piketuotojai taip pat reikalavo, kad šalis Rusijos konflikte su Ukraina laikytųsi neutraliteto.
Negausus mitingas ties „Wien Energie" biuru buvo surengtas ir sausio pradžioje. Tuomet jo dalyviai protestavo prieš išaugusias elektros kainas, reikalavo atnaujinti rusiškų dujų importą ir ragino šalies vyriausybę neprisidėti prie antirusiškų sankcijų.
