1 nuotr.Šiaurės Korėja trečiadienį paleido kelias balistines raketas – tai pirmas kartas per keletą mėnesių, likus savaitei iki pasaulio lyderių, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, susitikimo Pietų Korėjoje.
Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad „aptiko kelis užtaisus, kurie, kaip manoma, yra trumpojo nuotolio balistinės raketos“.
Raketos buvo paleistos trečiadienį apie 8.10 val. ryto (antradienį 23.10 val. Grinvičo laiku) iš teritorijos į pietus nuo sostinės Pchenjano, pranešė Seulo kariškiai.
Jos nuskrido apie 350 km, pridūrė Seulas. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio paleidimas nuo Pietų Korėjos prezidento Lee Jae-myungo atėjimo į valdžią birželio mėnesį.
D. Trumpas yra sakęs, kad norėtų susitikti su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, galbūt šiais metais; kelis tokius susitikimus respublikonų prezidentas turėjo per pirmąją kadenciją.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad Kimas yra atviras būsimoms deryboms, su išlygomis, kad JAV nekels „klaidingo“ reikalavimo Pchenjanui atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
Šį mėnesį per karinį paradą Šiaurės Korėjoje, kuriame dalyvavo aukščiausi Rusijos ir Kinijos pareigūnai, buvo pademonstruota, pasak jos, „galingiausia“ tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM).
Pchenjanas pareiškė, kad naujosios raketos „Hwasong-20“ smogiamasis nuotolis „neturi ribų“.
Rugsėjį Kimas prižiūrėjo kietojo kuro variklio, naudojamo ilgojo nuotolio branduolinėse raketose, bandymą. Valstybinė žiniasklaida teigė, kad tai buvo devintasis ir paskutinis variklio bandymas, o tai rodo, kad artimiausiais mėnesiais gali būti surengtas visapusiškas naujosios ICBM bandomasis paleidimas.
„Auganti ir aktyvi“ raketų programa
Šis paleidimas buvo „reakcija į D. Trumpą ir jo pastarojo meto žingsnius“, sakė Seulo „Ewha Womans University“ profesorius Park Won-gonas.
Kim Jong Unas taip pat „įtvirtina savo režimo egzistavimą per Seule organizuojamą renginį, kaip jau yra daręs anksčiau“, pridūrė jis.
D. Trumpas spalio 29 d. turėtų atvykti į Pietų Korėją, kur vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumas.
Šiaurės Korėja ne vienus metus rengė bandomuosius tolimojo nuotolio raketų, galinčių, jos teigimu, pasiekti JAV žemyninę dalį, skrydžius.
JAV reikalavimas, kad Kimas atsisakytų uždraustų ginklų, jau seniai yra abiejų šalių nesutarimų objektas. Tačiau pastaruoju metu Pchenjanas išreiškė naują atvirumą deryboms su JAV.
Kimas tris kartus susitiko su D. Trumpu per pirmąją JAV vadovo kadenciją, tačiau 2019 m. Hanojuje derybos žlugo dėl skirtingų lūkesčių Pchenjano branduolinės programos atžvilgiu.
Rugsėjį Kimas sakė, kad po tų derybų su D. Trumpu jam liko „geri prisiminimai“ ir yra atviras dar vienam susitikimui.
„Jei Jungtinės Valstijos atsisakys savo klaidingos denuklearizacijos manijos ir, remdamosi tikrovės pripažinimu, tikrai norės taikaus sambūvio su mumis, nėra jokios priežasties, kodėl negalėtume susitikti“, – valstybinė žiniasklaida citavo jo žodžius.
Pchenjanui dėl jo branduolinės ir raketų programų taikomos JT sankcijos.
Šiaurės Korėja ne kartą yra pareiškusi, kad neketina atsisakyti savo arsenalo. Taip pat ji stengiasi stiprinti ryšius su senomis partnerėmis – Kinija ir Rusija.
