1 nuotr.Šiaurės Korėja netoli sienos su Kinija pastatė slaptą karinę bazę, kurioje gali būti laikomos naujausios Pchenjano ilgojo nuotolio balistinės raketos, rašoma naujai atlikto tyrimo ataskaitoje.
„Nedeklaruotoji“ Sinpung-dongo raketų operatyvinė bazė yra įsikūrusi už maždaug 27 kilometrų nuo Kinijos sienos, trečiadienį pasirodžiusioje ataskaitoje teigia Vašingtone veikiantis Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS).
Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad Šiaurės Pjongano provincijoje esančiame objekte greičiausiai yra nuo šešių iki devynių branduolinį ginklą galinčių nešti tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) ir jų paleidimo įrenginių.
Joje teigiama, kad šie ginklai „kelia potencialią branduolinę grėsmę Rytų Azijai ir Jungtinių Valstijų žemyninei daliai“.
Po nepavykusio 2019 m. aukščiausiojo lygio susitikimo su Jungtinėmis Valstijomis Šiaurės Korėja ėmė aktyviau vykdyti savo branduolinių ginklų programą, o jos lyderis Kim Jong Unas neseniai paragino „sparčiai plėsti“ diplomatinės izoliacijos sąlygomis egzistuojančios šalies branduolinius pajėgumus.
Tyurimo ataskaitoje, kurią CSIS pavadino pirmuoju išsamiu, iš atvirų šaltinių gautu įrodymu, kad Sinpung-donge veikia karinė bazė, teigiama, kad ši bazė yra viena iš „15-20 balistinių raketų bazių, techninės priežiūros, palaikymo, raketų ir kovinių galvučių saugojimo centrų, kurių Šiaurės Korėja niekada nedeklaravo“.
Ataskaitoje teigiama, kad ši bazė „nebuvo minima Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos derybose dėl branduolinio ginklo atsisakymo“.
CSIS, remdamasis aktualiais savo analitikų vertinimais, teigė, kad paleidimo įrenginiai ir raketos krizės ar karo metu galėtų būti išgabenti iš bazės, prijungti prie specialiųjų padalinių ir naudojami leidžiant raketas iš kitų šalies regionų, o tokius paleidimo atvejus aptikti būtų sunkiau.
Ataskaitoje teigiama, kad ši ir kitos bazės „yra pagrindiniai Šiaurės Korėjos įgyvendinamos balistinių raketų strategijos ir didėjančių strateginio lygio branduolinio atgrasymo ir kovinių pajėgumų komponentai“.
2019 m. Hanojuje (Vietnamas) įvykęs aukščiausiojo lygio Kim Jong Uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu žlugo, nes abi šalys nesugebėjo susitarti dėl to, kokių nuolaidų Pchenjanas padarytų mainais į panaikintas sankcijas.
Nuo to laiko Šiaurės Korėja ne kartą tvirtino, kad savo ginklų niekada neatsisakys, ir paskelbė esanti „negrįžtama“ branduolinė valstybė.
O Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai Pchenjanas dar labiau suartėjo su Maskva.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros teigia, kad 2024 m. Šiaurės Korėja į Rusiją – daugiausia į jos Kursko regioną – išsiuntė daugiau nei 10 000 karių, taip pat artilerijos sviedinių, raketų ir tolimojo nuotolio raketų sistemų
D. Trumpas pastarosiomis dienomis surengė aukšto lygio derybas su Rusijos ir Ukrainos vadovais, siekdamas užbaigti konfliktą.
Vašingtonas teigia, kad yra įrodymų, jog Rusija mainais už pagalbą kovoje su Ukraina didina pagalbos Šiaurės Korėjai apimtis, be kita ko, pažangių kosmoso ir palydovinių technologijų srityje.
Analitikai teigia, kad palydovų paleidimo įrenginiai ir ICBM yra sukonstruoti tokių pačių ar panašių technologijų pagrindu.
