1 nuotr.Slovėnai sekmadienį balsuoja naujame referendume, kuris nuspręs, ar eutanaziją įteisinantis įstatymas po prieš jį nukreiptos kritikų kampanijos bus įgyvendintas, ar visgi užblokuotas.
Keletas Europos šalių leidžia nepagydomai sergantiems žmonėms nutraukti savo gyvenimą su medicinine pagalba. Teisė tai padaryti suteikiama Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje.
Slovėnijos parlamentas liepos mėnesį patvirtino eutanaziją įteisinantį įstatymą, sulaukusį gyventojų pritarimo referendume 2024 m.
Tačiau Katalikų Bažnyčios ir konservatyvios parlamentinės opozicijos remiamai pilietinei grupei surinkus 46 tūkst. parašų (ir 6 tūkst. viršijus minimalų reikalingą parašų skaičių) dabar organizuojamas pakartotinis balsavimas.
Įstatymas neįsigaliotų tuo atveju, jeigu jam prieštarautų dauguma referendumo dalyvių, sudarančių ne mažiau kaip 20 proc. visų 1,7 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų.
Balsavimas prasidėjo 7 val. ryto (8 val. Lietuvos laiku) ir baigsis po 12 valandų, o pirmieji daliniai rezultatai turėtų būti žinomi jau sekmadienį vakare.
Nepatinka „mirties kultūra“
„Stozice“ sporto salėje, kuri yra didžiausia balsavimo patalpa Liublianoje, 63 metų pensininkė Romana Hocevar teigė balsuosianti už eutanaziją.
„Turiu ketvirtos stadijos vėžį, nenorėčiau kankintis. Nuo vėžio mirė mano tėvas, o motina serga demencija, todėl žinau, kaip tai atrodo“, – pasakojo moteris.
24-erių studentas Vidas Ursičas sakė, kad „gerai, kad galime balsuoti svarbiais klausimais“, ir pridūrė palaikantis „žmonių teisę apsispręsti dėl savo gyvenimo“.
Tačiau penkiasdešimtmetė Marija Unuk teigė balsavusi prieš įstatymą, nes palaiko „gyvybės, o ne mirties kultūrą“.
Pagal prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris turėjo įsigalioti šįmet, sąmoningi, nepagydomai sergantys pacientai turėtų teisę į medicininę pagalbą užbaigti savo gyvenimą, jei jų kančios yra nepakeliamos ir visos gydymo galimybės jau yra išnaudotos.
Įstatymas taip pat suteikia galimybę mirti su gydytojo pagalba, jei gydymas nesuteikia pagrįstų vilčių pasveikti ar pagerinti paciento būklę, tačiau nutraukti nepakeliamų kančių dėl psichinės ligos nėra leidžiama.
Iš anksto balsavęs ministras pirmininkas Robertas Golobas paragino piliečius pritarti įstatymui, „kad kiekvienas iš mūsų galėtų pats nuspręsti, kaip ir kiek oriai baigsime savo gyvenimą“.
Įstatymui prieštaraujanti grupė, pasivadinusi „Balsas už vaikus ir šeimą“, apkaltino vyriausybę naudojant įstatymą ligoniams ir pagyvenusiems žmonėms „nuodyti“.
Bažnyčia įžvelgia prieštaravimą „žmogaus orumui“
Katalikų Bažnyčia pareiškė, esą leidimas mirti su gydytojo pagalba „prieštarauja Evangelijos pagrindams, gamtos įstatymams ir žmogaus orumui“.
Eutanazijos įteisinimą palaiko apie 54 proc. Slovėnijos gyventojų, beveik 31 proc. jam prieštarauja, o 15 proc. yra neapsisprendę, rodo šią savaitę dienraščio „Dnevnik“ paskelbta apklausa, kurioje dalyvavo 700 žmonių.
2024 m. birželio mėn. referendume šiam įstatymui pritarė 55 proc. gyventojų.
Jei sekmadienį dauguma rinkėjų pasisakytų prieš naująjį įstatymą, parlamentas per ateinančius 12 mėnesių negalėtų pakartotinai balsuoti dėl įstatymo projekto ta pačia tema.
Nors keliose Europos šalyse nepagydomiems ligoniams jau leidžiama gauti medicininę pagalbą savo gyvenimui užbaigti, kitose šalyse tai tebėra nusikaltimas net ir sunkių kančių atveju.
Teisės mirti įstatymą gegužę pirmuoju svarstymu patvirtino Prancūzijos parlamento žemieji rūmai, panašų įstatymą šiuo metu svarsto Junginės Karalystės parlamentas.
