Tik 2023 m. prie NATO prisijungusi ir bendrą sieną su Rusija turinti Suomija ne tik kalba apie galimą karą, bet ir yra jam neblogai pasiruošusi.
Nerimą keliantys signalai
Suomijos gynybos ministras Antis Hiakanenas (Antti Hakkanen) mano, kad Rusija telkia kariuomenę netoli ES sienų ir rengiasi tolesnei agresijai. Apie tai praneša CNN.
„Rusija stiprina karines pajėgas antrajam galimos agresijos etapui. Pasibaigus karui Ukrainoje NATO kyla realios grėsmės", - pareiškė jis NATO tarybos posėdžio Briuselyje kuluaruose.
Kaip to ženklus A.Hiakanenas įvardino Rusijos kariuomenės modernizavimą ir jos telkimą prie Aljanso sienų.
Prieš NATO gynybos ministrų susitikimą A.Hiakanenas patikino, kad Suomija prisijungs prie PURL programos, teikiančios karinę pagalbą Ukrainai. Ir nurodė, jog šią savaitę bus paviešinta informacija apie naują pagalbos Ukrainai paketą.
Karinė pagalba Ukrainai smarkiai sumažėjo liepą ir rugpjūtį. JAV paskelbė, kad nebemokės už ginklų tiekimą, todėl dabar Europa ieško naujų paramos būdų.
Šiuo metu Ukraina amerikietiškus ginklus gauna per specialią pirkimo programą PURL, kuri leidžia pirkti ginklus už Europos partnerių lėšas. Iki rugsėjo Kijevui pavyko pritraukti apie 2 mlrd. JAV dolerių iš šešių šalių, tačiau to nepakanka.
Ypač - atsižvelgiant į sustiprėjusias Rusijos atakas prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą.
Sektinas pavyzdys
Suomija turi vieną didžiausių slėptuvių sistemų pasaulyje - daugiau nei 50 tūkstančių bunkerių, skirtų visiems šalies piliečiams. Pasak vokiečių leidinio „Bild", slėptuvėse gali sutilpti apie 4,8 mln. žmonių iš 5,6 mln. Suomijos gyventojų.
Skirtingai nuo kitų Europos šalių, Suomija po Žiemos karo su SSRS nenustojo statyti bunkerių ir iki šiol stato naujus objektus. Helsinkyje jau yra daugiau bunkerių negu jų reikėtų pagal gyventojų skaičių.
Palyginimui, Vokietijoje į vieną vietą slėptuvėje pretenduotų 174 žmonės.
Šalies įstatymai reikalauja kiekviename pastate, kurio plotas didesnis nei 1200 kv. m., įrengti slėptuvę nuo bombų. Vienas iš šių objektų yra 20 metrų gylyje po sostine. Jis gali atlaikyti net branduolinį smūgį ir sutalpinti iki 6 tūkst. žmonių.
Pasak civilinės gynybos instruktoriaus Tomio Rasko (Tomi Rask), bunkeriai yra reguliariai tikrinami ir nuolat paruošti naudojimui.
Slėptuvės aktyviai naudojamos ir taikos metu: viduje veikia sporto salės, žaidžiamas ledo ritulys, yra žaidimų bei automobilių stovėjimo aikštelės.
Valstybė nekaupia centralizuotų rezervų ekstremaliųjų situacijų atvejui - kiekvienas suomis privalo pasiruošti asmeninį rinkinį, kurį sudaro maistas trims dienoms, žibintuvėlis, elementai, vaistai, miegmaišiai ir higienos priemonės.
Cigaretės ir alkoholis draudžiami.