1 nuotr.Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas sekmadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui pagrindė savo sprendimą prašyti Izraelio ministro pirmininko ir gynybos ministro arešto orderių.
Pirmadienį K. Khanas pareiškė, kad prašo išduoti Benjamino Netanyahu ir Yoavo Gallanto, taip pat aukščiausių „Hamas“ vadovų Yahya Sinwaro, Ismailo Haniyeh ir Mohamedo Deifo arešto orderius dėl įtarimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Jo pareiškimas sukėlė Izraelio ir jo sąjungininkių JAV bei Jungtinės Karalystės pyktį, jos kritikavo K. Khaną už tai, kad jis suplakė į krūvą „Hamas“, kuri spalio 7 dieną užpuolė Izraelį, ir Izraelį, kuris nuo to laiko Gazoje vykdo nesiliaujančią karinę kampaniją.
„Tarptautiniu mastu dabar yra pavojingas momentas, ir, jei nesilaikysime įstatymų, neturėsime už ko laikytis“, – laikraščiui „Sunday Times“ sakė K. Khanas, kuris paprastai viešai kalba retai.
Jis pridūrė, kad Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalys atidžiai stebi, ar pasaulinės institucijos stengsis laikytis tarptautinės teisės.
„Ar galingosios valstybės yra nuoširdžios, kai sako, kad egzistuoja teisės sąvadas, ar visa ši taisyklėmis grįsta sistema yra nesąmonė, tiesiog NATO ir postkolonijinio pasaulio įrankis, be realaus ketinimo vienodai taikyti teisę?“ – klausė Khanas.
Jei TBT teisėjai išduotų orderius, tai reikštų, kad bet kuri iš 124 TBT valstybių narių techniškai privalėtų suimti B. Netanjahu ir kitus asmenis, jei jie į ten nuvyktų. Tačiau teismas neturi jokio mechanizmo, kaip užtikrinti savo orderių vykdymą.
B. Netanyahu „su pasibjaurėjimu“ atmetė „demokratinio Izraelio ir „Hamas“ masinių žudikų sulyginimą“, o JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pabrėžė, kad „nėra jokio lygiavertiškumo tarp Izraelio ir „Hamas“.
„Nesakau, kad Izraelis su savo demokratija ir aukščiausiuoju teismu yra panašus į „Hamas“, žinoma, kad ne, – pridūrė K. Khanas savo interviu. – Aiškiau ir būti negali, kad Izraelis turi visišką teisę ginti savo gyventojus ir susigrąžinti įkaitus. Tačiau niekas neturi teisės vykdyti karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui. Mus apibūdina priemonės.“
Jis paminėjo nemažai kaltinimų Izraeliui, įskaitant tai, kad „buvo atjungtas vanduo..., kad buvo atakuojami žmonės, stovėję eilėje prie maisto, kad buvo nužudyti žmonės iš pagalbos agentūrų“.
„Taip karas neturi būti kariaujamas, – sakė K. Khanas. – Jei taip atrodo tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis, tuomet Ženevos konvencijos netenka prasmės.“
