1 nuotr.Viename Belgijos teisme penktadienį buvo nagrinėjama byla, kurioje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen kaltinama trumposiomis žinutėmis slapta derėjusi dėl COVID-19 vakcinų pirkimo ir prašoma jai uždrausti eiti šias pareigas dar vieną kadenciją.
Šios bylos centre – kaltinimai, kad U. von der Leyen pačiame pandemijos įkarštyje susirašinėjo su bendrovės „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, kad susitartų dėl milžiniškų ES pirktų vakcinų kiekų.
2022 m. sausį ES ombudsmenas paskelbė, kad komisija yra kalta dėl „netinkamo administravimo“, nes nesugebėjo rasti ir paviešinti šių žinučių, vietoje to teigdama, kad jei jos ir egzistuoja, joms neturėtų būti taikomos jos pačios nustatytos dokumentams galiojančios viešojo skaidrumo taisyklės.
Ieškinį bylai pradėti pateikė buvęs Belgų lobistas Europos Parlamente Fredericas Baldanas. Jis teigia, kad buvo „sunaikinti vieši dokumentai“, o U. von der Leyen tiek viršijo savo įgaliojimų ribas, tiek pažeidė komisijos elgesio kodeksą.
Jo advokatas paprašė teismo priversti U. von der Leyen Europos liaudies partiją (EPP) nepalaikyti jos kandidatūros antrai penkerių metų kadencijai einant komisijos vadovės pareigas.
EPP teisme joks advokatas neatstovavo. Naujienų agentūros AFP prašymu ką nors pakomentuoti ši politinė frakcija atsisakė.
Bylą nagrinėjantis Briuselio teisėjas pranešė, kad sprendimas bus priimtas iki kito ketvirtadienio – būtent tą dieną ES vadovai turėtų susirinkti į viršūnių susitikimą, kuriame po pirmiau šį mėnesį įvykusių Europos rinkimų U. von der Leyen bus nominuota naujai kadencijai.
