1 nuotr.„Telegram" pokalbių platforma pirmą kartą gavo metinį pelną, 2024 m. jis siekė 540 mln. JAV dolerių, praneša „Financial Times", cituodamas pristatymą investuotojams.
Palyginimui, prieš metus bendrovė patyrė 173 mln. JAV dolerių siekusius nuostolius.
„Telegram" pajamos išaugo nuo 343 mln. JAV iki 1,4 mlrd. JAV dolerių. Remiantis dokumentais, beveik pusė pajamų buvo gauta iš „partnerysčių ir ekosistemų", 250 mln. dolerių iš reklamos, 292 mln. - iš premium prenumeratų.
Partneriai ir ekosistemų verslai apima kūrėjus, kurie kuria mini programėles pačioje platformoje, patikslina laikraštis.
Pasak FT šaltinių, bendrovė, prieš išleisdama obligacijas, kurių vertė yra apie 1,5 mlrd. dolerių, pasidalino pajamomis su potencialiais investuotojais.
Per pastaruosius ketverius metus „Telegram" išleido obligacijų už 2,4 mlrd. JAV dolerių.
2025 m. „Telegram" tikisi padidinti pajamas 46 proc. - iki 2 mlrd. JAV dolerių, o pelną - iki 720 mln. JAV dolerių.
Kovą programos kūrėjas Pavelas Durovas teigė, kad aktyvių platformos vartotojų skaičius viršijo 1 mlrd. per mėnesį.
Nepaisant masto, „Telegram" valdo maždaug 60 darbuotojų komanda, o didelė dalis moderavimo funkcijų yra užsakomos.
„Telegram" finansiniai rezultatai išaugo, nepaisant Prancūzijos valdžios institucijų pretenzijų P.Durovui.
Nuo 2024 m. rugpjūčio verslininkui taikoma teisminė priežiūra dėl nepakankamos programos kanalų priežiūros ir atsisakymo bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jam draudžiama išvykti iš šalies.
Gruodį jis pirmą kartą buvo apklaustas teisme. Posėdžio metu paaiškėjo, kad nuo 2017 iki 2024 m. Prancūzijos teisėsaugos institucijos pradėjo apie 2 tūkst. bylų dėl programos naudojimo nusikalstamoms veikoms.
Pasak verslininko, „Telegram", už įstatymų pažeidimus, kiekvieną mėnesį ištrina nuo 15 iki 20 mln. paskyrų.
P.Durovas pareiškė, kad Prancūzijos užsienio žvalgyba norėjo iš jo gauti informacijos apie Ukrainą, Moldovą ir Rumuniją.
Pasak verslininko, neseniai žvalgybos vadovas Nikolia Lerneris (Nicola Lerner) prašė platformoje apriboti konservatyvių Rumunijos politikų kanalus šios šalies prezidento rinkimų dieną, tačiau jis atsisakė tai padaryti.
Paryžius šią informaciją paneigė.
