Teroristinis pavojus gali tik didėti

- Rusija trečius metus kariauja su Ukraina. Atrodytų, šalyje turėtų būti sustiprintos saugumo priemonės, o čia keli ginkluoti asmenys ramiausiai įsiveržia į koncertų salę. Kaip tai galėjo nutikti?

- Geras klausimas, į kurį atsakymą lengviau būtų pateikti, jeigu žinočiau, kaip kaimyninėje šalyje organizuojama tokių objektų ar renginių apsauga. Kita vertus, vyksta karas, kasdien aidi sprogimai ne tik ties fronto linija, todėl rusai turėjo suprasti, kad ukrainiečiai ginasi ir ginsis, bei pasirūpinti apsaugos stiprinimu. Arba jie buvo įsitikinę, kad yra visagaliai, o realybė pasirodė esanti kitokia.

Beje, Vakarų specialiosios tarnybos iš anksto perspėjo, kad galimi teroristiniai išpuoliai, bet nebuvo imtasi atitinkamų priemonių - galbūt taip rusai norėjo sukurti precedentą savo tolesnių veiksmų pateisinimui, kaip kad buvo „Nord Ost" ar Beslano atveju. Tokiu atveju reikėtų laukti, ką į tai realiai atsakys kol kas tik žodžiais organizatoriams ir vykdytojams grasinantis prezidentas Vladimiras Putinas.

Nereikėtų nuvertinti ir pastaruoju metu kiek primirštos privačios karinės grupuotės „Wagner". Jie tiek pridirbo Afrikoje ir Sirijoje, kad tikrai galėjo susilaukti atsako.

Spekuliacijų gali būti visokių, tačiau neturėdamas patikimų žinių nelabai norėčiau į jas leistis. Visgi labiausiai mane neramina tai, kad Maskva bando į visą šitą istoriją įpinti Kijevą. Šito buvo galima laukti, todėl Ukraina ir JAV iš karto pasakė, kad ukrainiečiai su tuo nesusiję, bet ar Kremlius norės juos girdėti?

- Kalbant apie pačią ataką, iš pradžių buvo teigta, kad užpuolikai netrukdomi siautėjo pusvalandį. Vėliau buvo pareikšta, kad tik 15 minučių, bet policija per tą laiką nepasirodė. Karas, įtampa ir tokia lėta reakcija?

- Pasikartosiu, sunku vertinti padėtį, kai neturi pakankamai informacijos, o Rusija jos neskuba teikti. Užtat internete platinami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip užpuolikai ramiausiai sau vaikštinėja ir šaudo į žmones, atveria kelius spekuliacijoms ir pačioms įvairiosioms versijoms. Įskaitant ir minėtas apie Maskvos siekį pateisinti savo veiksmus.

Karas vyksta, abi pusės skaičiuoja nuostolius, tačiau Rusija ne tik kad nežada sustoti, bet ir nori mobilizuoti papildomas pajėgas. Tam reikia preteksto ir žmonių paklusnumo, kuris gali atsirasti papildomos išorinės agresijos akivaizdoje.

Net jeigu tai buvo tikras teroristinis išpuolis, nes tokios versijos visai atmesti negalima, neabejoju, kad Rusija jį išnaudos savo tikslams siekti. Ir darys tai pačiu brutaliausiu būdu, ką parodė įtariamųjų sulaikymas. Vienas sumuštas, kitam nupjauta ausis. Tai yra aiškus signalas, kad Rusija nėra teisinė valstybė, todėl žiaurus elgesys su jos priešais yra ir bus toleruojamas. Manau, šis signalas skirtas ne tik užsienio, bet ir vidaus auditorijai, bet vėlgi, norint daryti konkrečias išvadas, reikia daugiau informacijos.

- Pastate kilo milžiniškas gaisras. Kaip čia nutiko, kad toks statinys, kuriame tikrai turėjo būti priešgaisrinės sistemos, taip smarkiai nukentėjo nuo kelių indų degaus skysčio?

- Tai leidžia daryti prielaidą, kad išpuoliui buvo rimtai ruoštasi ir jį atliko pasirengę asmenys. Nors moderniuose pastatuose ir yra įvairios priešgaisrinės sistemos, jas, jeigu turi priėjimą, galima atjungti, o gaisrą sukelti lengviausiai pažeidžiamose statinio vietose. Tačiau kaip ten buvo iš tikro, tikėtina, mes niekada nesužinosime.

- Užpuolikams niekas netrukdė siautėti, jie laisvai pasitraukė, tačiau buvo palyginti greitai sugauti ir nors turėjo ginklų, nesipriešino. Ši situacija klausimų nekelia?

- Klausimų kelia visas šis išpuolis. Gal tai buvo provokacija, gal sulaikytaisiais kažkas prisidengė, gal tikslų buvo dar daugiau. Klausimai, atsakymų į kuriuos, bent kol kas, nėra.

- Tai - ne pirmas teroristinis išpuolis šiais metais. Apie galimą terorizmo pavojų prabilta Vokietijoje. Ar yra įmanoma įveikti terorizmą?

- Visiškai įveikti - ne. Bet galima, veikiant bendrai su kitomis valstybėmis ir jų žvalgybomis, imtis veiksmų, kurie užkardytų didesnę dalį tokių išpuolių. Nes kuo daugiau specialiųjų pajėgų pajungia valstybė, kuo atidžiau stebima bendra erdvė, tuo mažesnė tikimybė, kad bus sulaukta atakos. Visgi ji, ką rodo ir ypač platų žvalgybos bei kontržvalgybos tinklą turinčios JAV pavyzdys, visuomet išlieka.

Tai, kad esame NATO ir ES narė, mums suteikia papildomų galimybių, bet vis tiek būtina pasirūpinti bendros europinės saugumo temos kūrimu. Ypač - kalbant apie kibernetinę erdvę, kurią labai sudėtinga kontroliuoti ir kurią galima panaudoti bet kokiems tikslams. Taip pat reikia nepamiršti išorės sienų apsaugos, kurią tikslinga derinti su antiteroristinėmis programomis, kadangi kaip hibridinis ginklas priešiškų šalių naudojami migrantai gali būti ir teroristinių grupuočių nariai. Valstybės tam turi skirti daug dėmesio, tačiau dar daugiau jo gali pareikalauti pokarinis laikotarpis.

Karas Ukrainoje anksčiau ar vėliau pasibaigs, o tuomet milijonai jame kariavusių rusų ir ukrainiečių grįš namo. Namo pareis žmonės, kurie matė karą iš arti, kurie žudė vieni kitus. Neabejotina, kad bent dalis jų grįš su psichologinėmis problemomis, kuriuos suponuos sunkumus ieškant darbo, kuriant santykius ar bendraujant su aplinkiniais. Taip pat buvusių karių rankose liks nemažai ginklų ir sprogmenų, todėl jie gali tapti tais pačiais teroristais, susiburti į gaujas, organizuoti užpuolimus ar žudymus.

Lietuvos gyventojai, nors ir ne savo noru, bet turėjo kariauti Afganistane. Kai ten karas baigėsi, į grįžusius aplinkiniai žiūrėjo su atsargumu, nes kartais jie pratrūkdavo. Daliai taip ir nepavyko adaptuotis kasdieniame taikiame gyvenime.

Prisiminkime ir karą Balkanuose, kuriam pasibaigus Europoje ėmė siautėti ginkluotos ir ypač žiaurios albanų bei serbų gaujos. Čia laukia tas pats, todėl valstybės jau dabar turi tam ruošis.

- Gal kažką šiandieninėje situacijoje pakeistų prekybos ginklais taisyklių supaprastinimas? Tarkim, amerikiečių įmonė „Biofire" sukūrė „išmaniuosius pistoletus", kuriais galės naudotis tik autorizuoti asmenys, kas užkerta kelią neteisėtam jų naudojimui.

- Šis klausimas yra daugialypis, tačiau mes gyvename sudėtingame iššūkių laikotarpyje, todėl tikrai būtų tikslinga mokyti žmones elgtis su ginklais. Ne tik šaulius, savanorius ar medžiotojus, bet ir visus norinčius, kas, kaip Šveicarijoje ar Izraelyje, leistų suformuoti vadinamąjį tylųjį rezervą. Be to, manau, kad dažnas daugiabučio gyventojas jaustųsi ramiau, jeigu žinotų, kad šalia gyvena šaulys ar medžiotojas. Juolab kad ginklo turėjimas drausmina ir patį jo savininką, kuris yra priverstas elgtis atsakingiau bei vykdyti tam tikrus įsipareigojimus.

Taip pat, tikėtina, suvokdami, kad įėję pro duris nekviesti, gali ir nebeišeiti, kitaip į situaciją žiūrėtų ir potencialūs užpuolikai.

Niekur nedingsime, nes atėjome į tokį laikmetį, kai ginklai vėl tampa neatskiriamais jo elementais. Kiekvienas amžius turi savo iššūkius ir kuo geriau jiems bus pasiruošta, tuo lengviau jie bus įveikiami. Tik nereikia galvoti, kad eilinį kartą kažkas už mus padarys mūsų „namų darbus". Ruoštis turime patys.

2023-2024 m. teroristiniai išpuoliai

• Pirmąją 2023 m. dieną sprogimas nugriaudėjo ties karinio Kabulo (Afganistano) oro uosto užkarda. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 10 iki 20 žmonių, sužaloti - nuo 8 iki 30.

• Sausio 30 d. teroristas mirtininkas susisprogdino Pešvaro (Haiber-Pahtunhva, Pakistanas) šiitų mečetėje. Per išpuolį daugiau negu 80 žmonių žuvo, 200 buvo sužeista.

• 2023 m. vasario 17 d. smogikai atakavo Karačio (Pakistanas) centre esančią policijos nuovadą. Užpuolimo metu žuvo penki žmonės, dar 14 buvo sužeista. Vėliau buvo pranešta, kad visus tris užpuolikus teisėsaugininkai nukovė. Nors atsakomybę už išpuolį prisiėmė organizacija „Tehrik-i-Taliban Pakistan" (Pakistano Talibanas), įtarimų sulaukė ir Islamo valstybė.

• Izmailitų centras Lisabonoje buvo užpultas 2023 m. kovo 28 d. Per išpuolį dėl durtinių žaizdų mirė du žmonės. Nusikaltėlis buvo neutralizuotas, o vėliau sulaikytas vienoje iš miesto ligoninių.

• 2023 metų birželio 16 d. džihadistų grupuotės Sąjunginių demokratinių jėgų sukilėliai, tikėtina, susiję su Islamo valstybe, užpuolė Ugandos vakaruose esančio Mpondve mokyklą. Per išpuolį žuvo 42 žmonės, įskaitant 38 moksleivius, dar keli buvo pagrobti.

• Sprogimas, nugriaudėjęs 2023 m. liepos 30 d. islamistų politiniame mitinge Pakistano šiaurės vakaruose, Kharo mieste, per kurį mažiausiai 63 žmonės žuvo ir dar 200 buvo sužalota.

• 2023 m. spalį buvo užpulta Araso (Prancūzija) Gambeto mokykla. Peiliu ginkluotas užpuolikas nužudė vieną mokytoją, dar trys asmenys buvo sužeisti.

• Šūviai spalio viduryje skambėjo ir Briuselyje - iš Tuniso kilęs ir nelegaliai Belgijoje gyvenęs 45-erių Abdesalemas Lasuedas atidengė ugnį į šalyje viešėjusius Švedijos futbolo sirgalius. Per išpuolį du žmonės žuvo, vienas buvo sužeistas.

• 2023 m. lapkričio 30 d. per paliaubų laikotarpį du ginkluoti „Hamas" smogikai atakavo Jeruzalėje transporto laukiančius taikius gyventojus. Jų ataka nusinešė nėščios 24-ių metų moters bei 67-erių ir 73-ejų senolių gyvybes. Taip pat žuvo ir į teroristus šaudęs civilis, kurį kareiviai palaikė teroristu. Sužalojimus patyrė 16 žmonių, teroristai buvo nukauti.

• Teroristinio akto Kermane (Iranas), įvykusio 2024 m. sausio 3 d., metu nugriaudėjo du sprogimai, nusinešę 94 žmonių gyvybes. Atsakomybę už juos prisiėmė afganiškas Islamo valstybės padalinys „Vilajat Horasan".

• Teroristinis išpuolis Sibyje (Pakistanas) įvyko 2024 m. sausio 30 d. per rinkimams skirtą pakistaniečių organizacijos „Judėjimas už teisingumą" mitingą. Jo metu 4 žmonės žuvo ir 5 buvo sužaloti. Atsakomybę vėl prisiėmė afganiškas Islamo valstybės padalinys.

• 2024 m. vasario 24 d. per du sprogimus Pakistano Beludžistano provincijoje žuvo mažiausiai 28 žmonės. Sprogimai nugriaudėjo rinkimų išvakarėse. Atsakomybę prisėmė Islamo valstybė.

• Kovo 21 d. „Vilajat Horasan" susprogdino prie „New Kabul Bank" atlyginimų laukusius darbininkus. 21 žmogus žuvo, tiek pat buvo sužeista. Protalibiškas tinklapis „Al Mirsad" mirtininką identifikavo kaip Tadžikistano pilietį Asadbeką Madijarovą.