1 nuotr.Trys liūdnai pagarsėjusios Kambodžos kankinimų ir egzekucijų vietos, kuriose prieš 50 metų raudonųjų khmerų režimas vykdė genocidą, penktadienį buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pol Poto vadovaujama griežtosios linijos maoistų grupuotė 1975 m. balandžio 17 d. paskelbė „nulinius metus“ ir ištuštino miestus, siekdama sukurti grynai agrarinę visuomenę, laisvą nuo klasių, politikos ir kapitalo. Nuo 1975 iki 1979 m. maždaug du milijonai žmonių mirė nuo bado, priverstinio darbo, kankinimų ir per masines žudynes.
Į sąrašą įtrauktos dvi vietos sostinėje Pnompenyje – Tuol Slengo genocido muziejus ir Choeung Eko genocido centras.
Tuol Slengas yra buvusi vidurinė mokykla, paversta liūdnai pagarsėjusiu kalėjimu, žinomu kaip S-21, jame buvo kalinami ir kankinami maždaug 15 tūkst. žmonių. Dabar ši vieta yra atminimo ir ugdymo erdvė, joje saugomos nespalvotos daugelio aukų nuotraukos ir kankintojų naudota įranga.
Buvusios kinų kapinės virto „žudymo lauku“, ten kasnakt buvo žudomi S-21 kaliniai.
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje iš daugiau nei 100 masinių kapų Kambodžoje buvo iškasta daugiau nei 6000 kūnų.
Kiekvienais metais šimtai žmonių rengia atminimo maldas priešais memorialą, kuriame eksponuojamos aukų kaukolės, ir stebi dramatiškas Raudonųjų khmerų kruvinų nusikaltimų inscenizacijas.
Kitas kalėjimas, žinomas kaip M-13, buvo vienas svarbiausių ankstyvuoju raudonųjų khmerų laikotarpiu, bet dabar tai tėra apleistos žemės lopinėlis kaimo vietovėje centrinėje Kampong Čnango provincijoje.
Kambodžos pateiktame dokumente sakoma, kad raudonieji khmerai ten „išrado ir išbandė įvairius tardymo, kankinimo ir žudymo metodus“, laikė kalinius duobėse, kurias dar ir šiandien galima įžiūrėti.
Specialus Jungtinių Tautų remiamas tribunolas, nuteisęs tris pagrindinius raudonųjų khmerų veikėjus, įskaitant S-21 vyriausiąjį kankintoją Kaing Guek Eavą, 2022 m. nutraukė savo veiklą.
Pol Potas mirė 1998 m., nesulaukęs teismo.
